Sprogimai ir pagrindinės užkrečiamos ligos


Užkrečiamos odos ligos. Užkrečiamos ligos referatas. Ypač pavojingos užkrečiamos ligos. Ivadas apie užkreciamos odos ligos. Referatas apie uzkreciamas ligas. Referatai apie uzkreciamas ligas. Apie uzkreciamas ligas. Užkrečiamas ligas. Biologines tarsos sukeliamos uzkreciamos ligos. Pavojingos uzkreciamos ligos apibudinimas.

Aplinkos referatas. Įvadas. Sprogimai. Pagrindinės užkrečiamos ligos. Skiepai. Biologinis ginklas. Gavus įtartiną laišką ar paketą. Įtartino paketo ar voko požymiai. Ypač pavojingos užkrečiamos ligos. Kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo. Išvados.


Užkreimųjų (infekcinių) ligų plitimą lemia trys veiksniai: užkrato šaltinis, ligos perdavimo ir plitimo aplinkos galimybė, žmonių, gyvulių, augalų impulsas vienai ar kitai ligai.

Lietuvos medikai užkrečiamas ligas skirsto į 5 grupes:

Kvėpavimo takų ligos (gripas, difterija, raupai, poliomielitas ir kt).

Užkrečiamos žarnyno ir parazitinės ligos (vidurių šiltinė, paratifas, salmoneliozė, dizenterija, trichineliozė ir kt).

Itin dideles epizootijas sukelia tokios pavojingiausios gyvulių ligos: galvijų, kiaulių, paukščių maras, snukio ir nagų ligos, plaučių uždegimas, paukščių cholera ir kt.

Maras – ypač pavojinga tam tikru laiku ribotoje vietoje išplitusi užkrečiamoji liga, kuria serga tiek žmonės te gyvuliai. Žmonėm pasireiškia stipriu apsinuodijimu, sepsine būsena, gresia dideliu mirtingumu. Maro bakterijos buvo kuriamos kaip biologinis ginklas.

Maro sukėlėjai dažniausiai gyvena graužikų (žiurkių, palių ir kt.) kraujyje. Neretai maru žmones užkrečia ir blusos. Mirtį nešančios bakterijas jos pasigauna iš užsikrėtusių žiurkių kraujo. Maro sukėlėjai – pelės, žiurkės yra ir jo plitimo šaltinis. Žiurkių išmatose arba jų urvų žemėse bakterijos gali išgyventi mėnesius. Net vandenyje jos išsilaiko ištisas savaites. Jos taip pat gyvena grūduose, bulvėse, kurias užteršė žiurkės ir pelės. Gamtinių maro židinių randama 21 pasaulio šalyje: Centrinėje ir Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Prasidėjus plaučių marui, epidemija plinta savaime – sukeliąs keliauja nuo žmogaus prie žmogaus. Kaip ir plintat gripui, užsikrėtimą lemia mažiausiais seilių purslelis, trumpas bučinys ar sergančio žmogaus prakąsta duonos riekė.

Bunoninis maras. Šia liga užsikrėtę žmones 2 – 6 dienas skundžiasi prasta savijauta, galvos skausmais, juos krečia šaltis, smarkai tvinksi pulsas ir kyla temperatūra. Limfmazgiai sutinsta, susidarę gumbai pratrūksta. Papildomi pažymai: nerišli kalba ir svirduliuojanti eisena.

Nesulaukus gydytojo pagalbos, kas antras ligoninis miršta vėliausiai po dviejų savaičių (dėl centrinės nervų sistemos paralyžiaus). Jeigu maro bakterijos per kraują patenka į kvėpavimo takus ir žmogus laiku negauna medikamentų, liga perina į dar labiau užkrečiama formą – marą. Tada prasideda dusulys, teka tamsiso išskyros (iš čia ir pavadinimas „ juodoji mirtis‘‘), plaučių pabrinkimas (edema), kraujagyslių ūminis nepakankamumas (kolapsas). Nuo plaučių maro miršta 9 – 10 negydomų ligonių.

Nuo maro skiepijama, bet skiepai sukelia nemalonius šalutinius paveikius, stiprius skrandžio ir kitų organų skausmus. Be to vakcina veiksminga tik keletą savaičių. Maras gydomas antibiotikais, pirmiausia tetracilinu. Maro bakterijos labai jautrios antibiotikams.

Cholera, ji plinta dėl antisanitarinių sąlygų, dėl didelės gyventuoju migracijos (pvz., susitelkus daug pabėgėlių iš karinių konfliktų rajonų), dėl turizmo, kai galima greitai susisiekti liektuvais. Vibrionas plinta nuo ligonių ir užkrato nešiotojų, per išmatomis užteršta vandenį, per nešvarias rankas, neplautas žalais daržoves, vaisius, uogas, žuvis ir krevetes. Užsikrečiama geriant nevirintą upių vandenį, maudantis, žvejojant.

Vibrionų toksinas cholerogenas pažeidžia plonosios žarnos epitelį, sutrikdo jo gebėjimą įsiurpti vandenį ir elektrolitus. Todėl ligonis gausiai viduriuoja vandeningomis išmatomis, labai išsenka, greitai nusilpsta. Ligonio būklė dar pablogėja, kai po kelių dienų viduriavimo jis dar pradeda vemti. Toks Žmogus per parą netenka apie 6 litrų skysčių, krinta kraujospūdis, padidėja pulsas. Netinkamai gydant kūno temperatūra nukrinta iki 35°C, sutrinka sąmonė, atšąla galūnės, atsiranda kraujosruvos. Ši ligos stadija vadinama algidine, ji baigesi mirtimi arba koma.

  • Aplinka Referatai
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (2895 žodžiai)
  • Kolegija
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Sprogimai ir pagrindinės užkrečiamos ligos
    10 - 1 balsai (-ų)
Sprogimai ir pagrindinės užkrečiamos ligos. (2011 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/sprogimai-ir-pagrindines-uzkreciamos-ligos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:47