Spyglių ir lapų ligos


Aplinkos referatas. Miškai. Bendros žinio apie miškus. Spygliučių ligos. Pušų paprastoji spyglekritė. Eglių spygliakritė. Pušies spyglių rūdys. Pušų raudonžiedė spyglių deglegė (pušinis rutulgrybis). Lapų ligos. Klevo lapšų miltligė.  ąžuolų miltligė. Uosių lapų miltligė. Klevų lapų dėmėtligė. Kaštoninė filostika. Beržinė beržarūdė. Tujų šakučių, ūglių parudavimas, džiūvimas.


Dėl šiltesnio ir sausesnio klimato daugelyje rajonų miškai nyksta daug sparčiau nei prieš 50 metų. Mokslininkų teigimu miškai tampa mažiau atsparūs įvairioms infekcinėms ligoms. Todėl kiekvienais metais Lietuvos miškai pažeidžiami ir daug miškų ir jaunų atkuriamų miškų nukenčia.

Tačiau norint išauginti kuo perspektyvesnius, sveikesnius medynus reikia rūpintis, prižiūrėti juos, kovoti su infekcinėmis ligomis. Bet norin apsaugoti medynus ar jaunus atsodintus miškus, reikia žinoti apie ligas, jų padarytus pažeidimus, simtomus, žinoti kovojimo priemones ar net išnaikinimo.

Dažniausiai buna pažeidžiama pušų spygliai. Pažeidimo pobūdis: parudavę spygliai, vaisiakuniai ant spyglių. Pažeidiama džniausiai balandžio – gegužės mėnesiais, jaunuolynai (1-5) metų.

Sukelia Lirula macrospora grybas. Lietuvoje plačiai paplitusi (vidutiniškai pažeidžia apie 60% spyglių ) ant užstelbtų eglaičių spyglių neugdytuose eglės-lapuočių jaunuolynuose. Vasaros pradžioje, o kartais ir rudenį jaunų (10-40 m. amžiaus ) eglaičių antramečiai spygliai pradeda ruduoti, sudžiūva, bet nekrinta. Liepos mėn. apatinėje jų puseje pasirodo pailgi, juodi, iškilūs brūkšneliai (po 1-3 kiekvienoje gyslos pusele). Šiai ligai budinga tai, kad pažeisti spygliai nenukrinta ir stipriau laikosi ūgliuose nei gyvieji. Dabar šia liga Lietuvoje dažnai serga ir sidabrinių formų dygiosios eglės, augančios įvairiuse dekoratyviniuose želdynuose. Dažniausiai pažeidžiami žemutinių lajos šakų spygliai. Spygliams pradėjus ruduoti, ant jų pasirodo ligos sukėlėjo vaisiakūniai- apocetai. Jie elipsiški pailgos formos, juodi, blizgantys, 2-3 mm ilgio ir apie 0,5 mm pločio.

Pažeidžiami pušų spygliai. Jaunuolynuose rečiau brandžiuose medynuose, pavasarį ar rudenį. Pažeidimas: spyglių spalvos pakitimai, dėmės, vaisiakūniai.

 Pažeidžiami klevo įvairaus amžiaus medžių lapai ir ūgliai. Pažeidimo pobudis: grybiena ant lapų ir ūglių, birželio- rugsejo mėn.

Ligos sukėlėjas – ąžuolinis pelenis (M. alphitoides), kurio sukeltos ligos pirmieji požmiai pasirodo pavasarį: jaunų lapų paviršiuje išauga labai plonas grybienos sluoksnis. Vėliau išvešėjusi grybiena išaugina gausius telkinius konidijų, kuriomis grybui vystantis palankiomis sąlygomis masiškai apsikrečia kaiminystėje (iki 100 m atstumu) augantys kiti augalai. Konidijos apvalios, bespalvės, vienaląstės su plonu apvalkalėliu, išsidėsčiusios grandinėlėmis, 20-55x13-27 µm dydžio. Jomis grybas plinta beveik bisą vegetacijos periodą kaskart pažeizdamas vis naujus augalus.

Vasaros pabaigoje konidijų dauginimasis nutrūksta. Lapų paviršius pasidengia storu veltininiu grybienos sluoksniu, kriame isauga rudi, vėliau beveik juodi 0,10-0,15 mm dydžio apvalūs vaisiakūniai- kleistoteciai. Kleistoteciuose susiformuoja nuo 6 iki 20 vnt. 43-83x26-55 µm dydžio aukšlių, o jose – 8 17 – 29x8 – 15 µm dydžio aukšliasporės. Į dirvą nukritusiais arba pažeistuose lapuose išlikusiais kleistocesiais grybas išgyvena nepalankias žiemos sąlygas ir įgyja galimybę pavasarį išplisti ant naujų ąžuolo lapų. Grybas gali žiemoti ir grybienos pavidalu ligos pažeistuose pumpuruose. Tais atvejais augalai tampa daugiaviršūniai, o pirmieji išaugę lapai pirmą kartą gali apsikrėsti ir vegetatyvine grybiena (oidijomi), išplitusia iš ligos pažeistų pumpurų.

Apsaugos priemonės: daigynuose medelynuose ir miško želdinuose ąžuoliukus reikia 4-5 kartus purkšti sieros grupės fungicidais arba preparato topaz 0,10-0,15% suspencija. Pirmą kartą birželio mėn. Pirmomis dienomis, vėliau kartojant kas 10-15 dienų.

Sukėlėjas- uosinė filaktinija (Phylactinia fraxini) . Grybiena uosių lapų apatinėje pusėje iš pradžių pasirodo dėmelėmis, kurios veliau susilieja ir apima visą apatinę lapų dalį. Lapai sukasi, raukšlėjasi, džiūva. Vaisiakūniai kleistoteciai tamsiai rudi, išsidėstę grupėmis arba pavieniui. Aukšlių gausu, juose buna įvairių pormų sporų. Konidijos kuokų oavidalo. Vasarą grybas plinta konidijomis. Žiemoja vaisiakūniai pažeistų lapų liekanose.

  • Aplinka Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3928 žodžiai)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Spyglių ir lapų ligos
    10 - 9 balsai (-ų)
Spyglių ir lapų ligos. (2016 m. Sausio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/spygliu-ir-lapu-ligos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:05