Srautų maršrutizavimo metodų palyginimas duomenų perdavimo tinkluose


Statinis ir dinaminis maršrutizavimas. Duomenų perdavimo tinklai referatas.

Informatikos referatas. Įvadas. Maršrutizavimo metodų rodikliai. Reikalavimai maršrutizavimo metodams. Optimalumas. Greitas suderinamumas. Gyvybingumas ir stabilumas. Paprastumas. Lankstumas ir adaptacija. Maršrutizavimo metodų tipai. Statiniai ir dinaminiai metodai. Vienamaršrutiniai arba daugiamaršrutiniai metodai. Vienalygiai ir hierarchiniai metodai. Domenų vidaus ir tarpdomenimai metodai. Atstumo vektoriaus, kanalo būsenos ir mišrus subalansuotas algoritmas. Dinaminio valdymo metodai. Banginis metodas. Matricinis metodas. Reljefų metodas. Maršrutizatoriai. Maršrutizacijos protokolai. Rip. Igrp. Ospf. Egp. Bgp. Osi maršrutizacija. Išvados. Literatūros sąrašas.


Maršruto nustatymas gali būti labai sudėtingas procesas. Jis priklauso nuo tam tikrų kriterijų, tokių kaip: minimalus atstumas, minimalus tinklo atkarpų (mazgų) skaičius, minimali kaina ir t.t. Programinės maršrutizacijos metodų realizacijos įvertina kriterijus, norėdamos nustatyti optimalų maršrutą reikiamam mazgui pasiekti. Norint palengvinti maršrutizavimo procesą, naudojamos maršrutizavimo matricos, kuriose sukaupta maršrutų informacija. Ši informacija kinta priklausomai nuo maršrutizavimo metodo.

Maršrutizacijos metodai užpildo maršrutizavimo lenteles tam tikru informacijos kiekiu. Jose gali būti pateikiama informacija apie norimą pasirinkti kanalą ar traktą. Maršrutizatoriai sulygina pavyzdines lenteles nustatydami optimalų maršrutą.

Maršruto ilgis yra bendriausias ir bene pagrindinis maršrutizavimo kriterijus. Kai kurie maršrutizavimo protokolai leidžia tinklo administratoriams atsitiktinai parinkti kiekvieno kanalo kainas. Šiuo atveju trakto ilgis yra suma išlaidų, susijusių su kiekvienu kanalu. Kiti maršrutizavimo protokolai (pavyzdžiui, Internet protokolas BGP) numato „persiuntimų kiekį“, t.y kriterijų, charakterizuojantį perėjimus, kuriuos paketas turi atlikti keliaudamas nuo šaltinio iki imtuvo per tinklo įrenginius (maršrutizatorius).

Vėlinimu laikomas laiko tarpas, būtinas paketo judėjimui tinkle nuo šaltinio iki imtuvo. Uždelsimas priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant kanalų pralaidumo juostos plotį, eiles į kiekvieno maršrutizatoriaus portą, tinklo perkrovimą visuose kanaluose.

Pralaidumo juosta yra bet kokio kanalo geba perduoti tam tikrą informacijos kiekį. Nors pralaidumo juosta yra kanalo maksimalaus pasiekiamumo įvertinimas, maršrutai, einantys per didesnio pralaidumo kanalus, nebūtinai bus geresni už maršrutus mažesnio pralaidumo kanalais.

Sudėtingų maršrutizavimo metodų pagalba pasirenkant maršrutą, galima remtis daugeliu kriterijų juos derinant taip, kad pabaigoje lieka tik vienas (hibridinis) kriterijus. Maršrutizavimo metoduose naudojamos mazgų ir šakų charakteristikos prilygsta atitinkamų grafų viršūnių ir briaunų (lankų) svoriui ir pateikiamos matricų pavidalu.

Optimalumas yra vienas bendriausių tikslų. Jis charakterizuoja maršrutizavimo metodo sugebėjimą išrinkti geriausią maršrutą. Geriausias maršrutas priklauso nuo kriterijų ir nuo jų svarbos. Pavyzdžiui, maršrutizavimo metodas galėjo panaudoti kelis persiuntimus su nustatytu užlaikymu, bet skaičiuojant suminį užlaikymo dydį, jis gali būti įvertintas kaip labai žymus.

Maršrutizavimo metodai turi greitai susiderinti. Suderinamumas - tai susitarimų procesas tarp visų maršrutizatorių dėl optimalių maršrutų. Kai po kažkokio įvykio tinkle, maršrutai atmetami arba yra galimi, maršrutizatoriai pasiunčia pranešimus apie tinklo maršrutizavimo atnaujinimą. Šie pranešimai klaidžioja po tinklą, skatindami optimalių maršrutų perskaičiavimą ir priverčia visus maršrutizatorius jais remtis. Metodai, kurie lėtai susiderina vienas su kitu, gali sudaryti maršrutizavimo kilpas arba sutrukdyti tinklo veiklą.

Maršrutizavimo metodai turi būti gyvybingi. Kitaip tariant, jie turi gerai funkcionuoti nestandartiniais ir nenumatytais atvejais (sugedus aparatūrai, esant labai didelei apkrovai, nekorektiškoms realizacijoms). Kadangi maršrutizatoriai išdėstyti tinklo mazguose, tai jų gedimas gali sukelti daug įvairių problemų. Dažnai geriausiais metodais laikomi tie, kurie yra išbandyti laiko ir įrodo savo patikimumą bet kokiomis tinklo darbo aplinkybėmis.

Stengiamasi, kad maršrutizavimo metodai būtų kuo paprastesni. Kitaip tariant, maršrutizavimas turi užtikrinti efektyvų darbą su minimaliomis programinio apdorojimo sąnaudomis ir kuo didesniu naudingumo koeficientu. Ypatingai reikalingas efektyvus veikimas, kai programa, realizuojanti maršrutizacijos algoritmą, turi dirbti kompiuteryje su ribotais resursais.

Maršrutizavimo metodai turi būti lankstūs. Jie turi greitai ir tiksliai adaptuotis prie įvairių tinklo aplinkybių. Pavyzdžiui, atmetamas tinklo segmentas. Daugelis maršutizavimo metodų, sužinoję apie šią problemą, greitai išrenka nauja geriausią kelią visiems maršrutams, kurie paprastai naudoja šį segmentą. Maršrutizavimo metodai gali būti taip suprogramuoti, kad galėtų adaptuotis prie tinklo pakeitimų, eilės ilgio prie maršrutizatorių, užlaikymo dydžio ir kitų kriterijų.

Statiniai maršrutizavimo metodai grindžiami statinių maršrutizavimo lentelių sudarymu, kurias sudaro tinklo administratorius iš anksto. Šis maršrutizavimas nesikeičia, jei tinklo administratorius jo nepakeičia. Maršrutizavimo įrenginiai šiuo atveju saviveiklos neturi. Metodai, naudojantys statinius maršrutus, yra paprasti ir gerai dirba ten, kur tinklo trafikas yra lengvai nuspėjamas, o tinklo schema gana paprasta. Jie gali būti naudingi, jei tinklo įrenginių programinė įranga negali sudaryti maršruto iki tam tikros vietos. Taip pat galimas panaudojimas norint priverstinai pasiųsti paketus į tam tikrą vietą, kuri neįtraukta į maršrutizavimo lenteles. Platus statinių maršrutų panaudojimas yra sudarant kelius iš tinklo į tinklo atšaką, kuri pasiekiama vieninteliu maršrutu. Kadangi yra vienintelis maršrutas, nėra tikslo grandinę apkrauti maršrutizavimo protokolo informacija.

  • Informatika Referatai
  • 2010 m.
  • 20 puslapių (5258 žodžiai)
  • Universitetas
  • Informatikos referatai
  • Microsoft Word 421 KB
  • Srautų maršrutizavimo metodų palyginimas duomenų perdavimo tinkluose
    10 - 3 balsai (-ų)
Srautų maršrutizavimo metodų palyginimas duomenų perdavimo tinkluose. (2010 m. Lapkričio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/srautu-marsrutizavimo-metodu-palyginimas-duomenu-perdavimo-tinkluose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 15:30