S.Šalkauskio filosofinės ir pedagoginės idėjos bei ryškiausi jo pedagogikos veikalai


Pedagogikos savarankiškas darbas. Įvadas. Biografija ir veikla. S. Šalkauskio filosofinės ir padagoginės idėjos. S. Šalkauskio pedagoginiai veikalai. Išvados. Literatūra.


1920m.S.Šalkauskis grįžo į Lietuvą ir aktyviai įsijungė į visuomeninę gyvenimą. Atgimstanti lietuviška filosofija, visuotinis dvasinis pakilimas skatino jo siekimą pertvarkyti gyvenimą šviečiamosios veiklos pagrindu. Kilniems tikslams įgyvendinti S.Šalkauskis norėjo įkurti Romuvos draugiją, bet dėl ekonominių sunkumų daugelio romuviečių pedagoginių idėjų nepavyko įgyvendinti.

1920m. Kaune atsidarė Aukštieji kursai, kurie ilgainiui išaugo į universitetą su teologijos-filosofijos, humanitarinių mokslų, teisės, medicinos, gamtos – matematikos ir technikos fakultetais. S.Šalkauskis iškart buvo pakvietas į Kursus filosofijos dėstytoju. 1922m. vasario 20d paskiriamas Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto docentu, o spalio 5d. pakeliamas ekstraordinariniu profesoriumi. Ordinarinio profesoriaus titulas buvo suteiktas 1928 m. gruodžio 20d. Be to, teologijos- filosofijos fakultete profesorius ilgą laiką vadovavo pedagogikos katedrai. Profesorius reiškėsi filosofijos, pedagogikos, logikos, etikos, estetikos, kalbos kultūros, ideologijos ir daugelyje kitų sričių. S.Šalkauskio, kaip filosofo-pedagogo veikla apima asmenybės, įvairių grupių, tautų bei visuomenės ugdymo aspektus. Labiausiai jis išskiria žmogaus, tautos ir visuomenės esmės sampratą. Svarbią vietą jo darbuose užima teorinė ugdymo tikslų ir metodų analizė. Apie pedagogiką kaip ugdymo mokslą S.Šalkauskis rašė „Šiais laikais pedagogika paprastai suprantama mokslo prasme. Šito mokslo objektas yra ugdymas“. Apie visuomeninį auklėjimą kalbėdamas, pabrėžė, kad pilnutinio ugdymo sistema turi auklėtinyje išvystyti tiek individualinius, tiek visuomeninius gyvenimo nusiteikimus, kad ugdytinis sugebėtų derinti asmeninius ir visuomeninius reikalus. Be to visuomeninis auklėjimas sudaro vieną pilnutinio ugdymo atžvilgį, bet nesudaro atskiros jo srities, tai reiškia, kad visuomeninis auklėjimas privalo būti siekiamas visomis pilnutinio ugdymo dalimis. Pedagogikos moksle profesorius pabrėžė visos žmonijos patirties reikšmę, pedagogo visapusiško pasiruošimo svarbą. Taip pat ugdymo teoriją laikė neatskiriama nuo praktikos. Apie ugdymo esmę rašė „Ugdymo fenomenas priklauso prie tos žmogiškojo veikimo srities, kurioje įvyksta gyvenimo atnaujinimas nenutrūkstamoje kartų eilėje“. Esminį ugdymo turinį S.Šalkauskis nustatė trim aspektais: auginimas-globojimas (pirmiausia liečia fizinę prigimtį), lavinimas (formavimas su pagalba) ir auklėjimas (vertingos asmenybės sudarymas).

S.Šalkauskio filosofinės ir pedagoginės idėjos bei ryškiausi jo pedagogikos veikalai. (2015 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/ssalkauskio-filosofines-ir-pedagogines-idejos-bei-ryskiausi-jo-pedagogikos-veikalai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:06