Stalų serviravimas


Stalo serviravimas skaidres. Stalo serviravimo testas. Prezentacija stalo serviravimas. Serviravimo įrankiai.

Kulinarijos referatas. Įvadas. Pagrindiniai serviravimo principai. Šventinis serviravimas. Kasdieninis serviravimas. Pusryčių stalas. Vakarienės stalas. Pietų stalas. Švediškas stalas. Stalo įrankiai. Stalo padengimas oficialiai vakarienei. Bendrieji šiuolaikinio serviravimo aspektai. Asmeninio naudojimo įrankiai. Indai. Bendro naudojimo indai. Gėrimai. Staltiesės ir servetėlės. Sviestinė. Kandeliabrai. Valgiaraštis. Peleninės. Išvados. Literatūra.


Taurė raudonajam vynui. Talpa 100 – 200 ml. Pilama 2/3 taurės tūrio. Gali būti patiekiami kokteiliai, sultys, vaisvandeniai.

Taurė burgundiškam vynui. Talpa 100 – 200 ml. Pilama 2/3 taurės tūrio.

Taurė baltajam vynui. Talpa 75 – 100 ml. Pilama 2/3 taurės tūrio. Galima patiekti šampaną, kokteilius.

Taurė desertiniam vynui. Talpa 75 – 150 ml. Pilama 2/3 taurės tūrio.

Taurė šampanui. Talpa 75 – 180 ml. Pilama 2/3 taurės tūrio.

Taurelė degtinei. Talpa 20 – 50 ml. Pilama 2/3 taurelės tūrio. Gali būti patiekiamos stiprios trauktinės ir užpiltinės.

Stiklinaitė viskiui. Talpa 150 – 200 ml. Pilama 1/2 stiklinaitės tūrio.

Martini taurė. Talpa 75 – 100 ml. Pilama 2/3 stiklinaitės tūrio.

Nors visapusiškas šio gėrimo pažinimas įmanomas tik ragaujant ir lyginant įvairiausių rūšių, brandumo ir amžiaus vynus, paprastos nuorodos gali padėti išgauti iš kiekvienos rūšies vyno kuo daugiau malonumo. Tik teisingai parinktas prie patiekalo vynas gali atskleisti savo tikrąsias skonio savybes ir paryškinti patiekalo skonį.

Kartais vyno temperatūra taip pat yra derinama prie patiekalo temperatūra. Prie karštų patiekalų patiekiamas kambario temperatūros vynas, prie šaltų patiekalų – atšaldytas.

Vynai gali būti rūšiniai (pagaminti iš tam tikros rūšies vynuogių) ir kupažiniai (pagaminti iš įvairių rūšių vynuogių).

Spirituoti: stiprūs (portveinas, cheresas, madera) ir desertiniai (muskatiniai, tokajus, kagoras);

Norint sėkmingai atidaryti šampano butelį, pirmiausiai nuvyniojama folija ir vėlutė. Tada butelis pastatomas ant lygaus paviršiaus, uždengiama sausu švariu audeklu. Tvirtai laikant kamštį viena ranka, sukamas butelis. Spaudimas butelio viduje išstumia kamštį.

Manoma, kad iš vieno butelio vidutiniškai išpilstomos penkios ar šešios vyno taurės. Šampano butelis išpilstomas į aštuonias taures.

Baltieji vynai pilstomi butelį laikant virš taurės aukščiau – tada jų skonis esti geresnis. Raudonieji vynai pilstomi butelį laikant apie 1 cm virš taurės, kad išliktų skonio visuma.

Visi gėrimai į stalą patiekiami jau atidaryti ir kamščiu daugiau neuždengiami. Naminius (taip pat ir raudonuosius) vynus į stalą galima patiekti grafinuose. Tokiu atveju, pilstant, kamštis laikomas kairėje rankoje, o įpylus, grafinas vėl užkemšamas.

Grogas – karštas gėrimas iš konjako arba romo i r cukraus, praskiestas verdančiu vandeniu ar arbata;

Yra sakoma, kad kiekvienas konjakas yra brendis, bet ne kiekvienas brendis yra konjakas. Tai galima paaiškinti šių gėrimų gamybos technologija. Brendis – tai vieną kartą distiliuotos vynuogių sultys, o konjakas – du kartus distiliuotos vynuogių sultys. Abiem atvejais sulčių distiliatas laikomas ąžuolinėse statinėse.

V.O. – ne mažiau kaip 3 metus išlaikytas konjakas. Paprastai tokie konjakai ąžuolinėse statinėse laikomi 5 – 15 metų.

V.O.P.S. – ne mažiau kaip 5 metus išlaikytas konjakas. Neretai šis konjakas išlaikomas apie 15 – 30 metų.

Konjakas ir brendis patiekiamas tulpės formos taurėse žema kojele. Į taurę konjako pilama tiek, kad pavertus ją, konjakas neišsilietų (apie ml). Šildomas rankomis konjakas atskleidžia savo aromatą, kurį pirmiausiai įvertiname, bei nepakartojamą skonį, kurį pajuntame tik ragaudami mažais gurkšneliais. Konjakas patiekiamas su kava, saldumynais. Prie arbatos labiau tinka romas.

Viduramžiais, pasitinkant karius po pergalingų žygių, vaišių stalai būdavo dengiami ir plačiomis staltiesėmis. Pasibaigus vaišėms nesuvalgytas maistas būdavo išgalinamas, suvyniojant jį į čia pat nuimtą ir į skiautes suplėšytą staltiesę. Vėliau šiam tikslui buvo imta siūti servetėles. Ilgą laiką į staltiesės kraštus po valgio buvo šluostomos rankos. Kaip higieninė priemonė servetėlės prie stalo naudojamos nuo 15 a. vidurio. Servetėlės gali būti lininės, balintos drobės, medvilnės su lavsanu, popierinės ir sintetinės. Pastarosios naudojamos ruošiant stalą vasarnamyje, verandoje ar gamtoje ir visiškai netinka serviruojant stalą namuose. Šiam tikslui naudojamos medžiaginės servetėlės – staltiesėlės.

  • Kulinarija Referatai
  • 2013 m.
  • 40 puslapių (6405 žodžiai)
  • Universitetas
  • Kulinarijos referatai
  • Microsoft Word 1877 KB
  • Stalų serviravimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Stalų serviravimas. (2013 m. Birželio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/stalu-serviravimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:25