Stambiųjų gyvūnų kūno temperatūros matavimas


Veterinarijos skaidrės.

Stambiųjų gyvūnų kūno temperatūros matavimas. Kvėpavimo dažnio nustatymas. Pulso nustatymas. Termometrija – kūno temperatūros matavimas. Rektinė kūno temperatūra matuojama gyvsidabrio bei elektroniniais termometrais. Gyvsidabrio termometro kapiliare esantis gyvsidabris turi sutekėti į rezervuarą. Elektroniniu termometru galima nustatyti ir rektinę. Termovizoriaus principinė schema infraraudonuosius spindulius skenuojantis įrenginys. Sveikų gyvulių kūno temperatūra nevienoda. Kvėpavimo judesiai tiriami gyvulį stebint ar palpuojant jo krūtinės ir pilvo sienas. Kvėpavimo dažnis priklauso nuo gyvulio veislės. Kvėpavimas retėja dėl galvos smegenų organinių ir funkcinių pažeidimų. Arterijų pulsavimas- sistolės metu iš kairiojo skilvelio į aortą išstumto kraujo sukeltas kraujagyslių bangavimas. Galvijų pulso nustatymas. Galvijų palpuojama veido. Šlaunies arterija (a. Femoralis) palpuojama stovint gyvuliui iš užpakalio. Uodegos arterijos pulsas (a. Coccygea) tiriamas abiejų rankų pirštais. Arklių pulsas tiriamas palpuojant viršutinio žandikaulio(a. Literatūros šaltiniai.


Kvėpavimo dažnio nustatymas.Pulso nustatymas.

Termometrija – kūno temperatūros matavimas. Tai svarbus sveikatos būklės nustatymo ir ligų diagnozavimo metodas. Pakilusi kūno temperatūra yra daugelio infekcinių bei septinių ligų tipiškas, o lėtinių, slaptų ligų net ir vienintelis požymis. Termometrija padeda diagnozuoti ligą, sekti jos eigą, kontroliuoti gydymo efektyvumą.

Rektinė kūno temperatūra matuojama gyvsidabrio bei elektroniniais termometrais, o kūno paviršiaus – termovizoriais.

Gyvsidabrio termometro kapiliare esantis gyvsidabris turi sutekėti į rezervuarą, todėl termometras ,,nukratomas‘‘. Gyvsidabrio termometro galas patepamas vazelinu ir įkišamas į tiriamojo išangę. Jei išangėje kūno temperatūros matuoti negalima, moteriškos lyties gyvuliams termometras kišamas į makštį (makštyje temperatūra būna 0,5 C žemėsne nei išangėje).

Elektroniniu termometru galima nustatyti ir rektinę, ir odos paviršiaus. Pakanka specialų daviklį priglausti prie odos ar įkišti į išangę ir palaikyti 15-60 sek. Gydomų gyvulių kūno temperatūra matuojama du katus per dieną: 7-9 val. Ryte ir 17-19 val. vakare. Jeigu būtina, matuojama ir dažniau.

Kvėpavimo judesiai tiriami gyvulį stebint ar palpuojant jo krūtinės ir pilvo sienas, užrašant rinogramas ar pneumogramas. Stebint gyvulį, įvertinama jo laikysena, nustatomas kvėpavimo judesių tipas, ritmas, dažnis, stiprumas ir simetriškumas. Kvėpavimo dažnis nustatomas stebint krūtinės arba pilvo sienos judesius, auskultuojant nosies ląstą arba trachėją, krūtinę, laikant ties šnervėmis rankas, žiemą stebint iškvėpto oro sroves.

  • Veterinarija Skaidrės
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Brigita
  • 16 puslapių (622 žodžiai)
  • Universitetas
  • Veterinarijos skaidrės
  • MS PowerPoint 6092 KB
  • Stambiųjų gyvūnų kūno temperatūros matavimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Stambiųjų gyvūnų kūno temperatūros matavimas. (2017 m. Spalio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/stambiuju-gyvunu-kuno-temperaturos-matavimas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 07:50