Statistikos samprata referatas


Statistikos referatas.

Statistikos samprata. Statistikos samprata ir jos raida. Statistikos objektas ir metodas. Taikomoji statistika. Statistikos pagrindą sudaro didžiųjų skaičių dėsnis. Statistiniai dėsningumai leidžia atlikti tikimybinius sprendimus , prognozuoti. Statistinis stebėjimas. Statistinės medžiagos suvedimas. Statistinės medžiagos analizė. Analizės rezultatų įvertinimas. Didžiųjų skaičių dėsnį požymį , statistinę visumą , variaciją , rodiklį. Kiekybinius ir kokybinius. Statistinė visuma. Statistinis rodiklis. Individualieji rodikliai. Statistikos veiklos principai ir funkcijos. Vieninga apskaitos sistema. Statistikos informacijos šaltiniai ir publikacijos.


Senovės Egipte, Romos imperijoje jau 2–3 tūkstančiai metą prieš Kristaus gimimą buvo vykdomos gyventoją apskaitos administraciniams bei kariniams reikalams, kad būtą žinoma, kiek gyventoją gali nešioti ginklą, mokėti mokesčius ir pan. Suprantama, ankstyvąją surašymą negalima lyginti su šiuolaikiniais statistiniais tyrimais, nes jie nebuvo pagrįsti statistikos mokslo teorija, pvz., Visuotinis žemininką surašymas Lietuvoje – 1528 metais.

Statistikos mokslo pradininkais laikomi du anglą „politinės aritmetikos“ atstovai – V. P e t i s (W. Petty – 1623–1687) ir Dž. G r a u n tas (Johnas Grauntas – 1620—1674). Jų darbuose randama statistikos, kaip mokslo, užuomazgą.

V. P e t i s iškėlė įdomią mintį apie stebėjimo organizavimą, plačiai panaudojo vidurkių kategoriją, mėgino įsigilinti į gyvenimo „vertę“, didelį dėmesį skyrė tarptautiniams palyginimams, buvo vienas iš labiausiai išsilavinusių to meto žmonių (išrado kopijavimo mašiną, studijavo mediciną domėjosi anatomija, muzika, matematika). Dž. Graunto genialumą rodo idėja statistiką panaudoti prognozavimui. Jam pasisekė išgarsėti įrodžius, kad giminu) ir mirimų duomenys leidžia nustatyti svarbius gyventojų natūralaus judėjimo dėsningumus, iš jų ir tą, kad didesnė tikimybė numirti pirmaisiais gyvenimo melais. Dž. Grauntas konkrečius demografijos klausimus pradėjo tirti savita „skaičių ir matų“ kalba. Jis pirmasis pabandė sudaryti mirtingumo lenteles, buvo ne kartą prie didžiąją skaičių dėsnio atskleidimo ir suformulavimo ribos. Jis padėjo pagrindus demografijai kaip mokslui. Esminis Dž. Graunto įnašas – mokslinių analizės metodų pritaikymas gyventojų tyrimams.

Dar vienas „politinės aritmetikos“ atstovas – G. K i n g a s (1648–1712) plačiai panaudojo grupavimo metodą socialinių ekonominių reiškinių analizei (sudarė visų Anglijos gyventojų socialinių grupių pajamų ir išlaidų balansą). G. Kingas naudojo duomenis (Anglijos ir Velso) apie mokesčius „už širdį“, apskaičiavo būstų skaičių šalyje, vėliau – vidutinį asmenų skaičių būste ir galiausiai – bendrąjį gyventojų skaičių. Jis, kaip ir kiti šios krypties atstovai, gyventojų skaičių įvairiais aspektais nagrinėjo aritmetikos metodais, savo stebėjimus atliko remdamasis empiriniais duomenimis.

Į mokslo apyvartą žodį statistika įvedė vokiečių mokslininkas (filosofas ir teisininkas) profesorius Gotfridas Achenvalis (1719–1773) ir ją suprato kaip valstybės mokslą. G. Achenvalis 1746 m. Marburgo universitete pradėjo dėstyti statistikos kursą – aprašomojo pobūdžio discipliną apie valstybės būklę ir įžymybes.

Statistikos mokslo raidai didelę įtaką darė tikimybių teorija. „Tikimybių“ sąvokos apibūdinimas turi labai senas tradicijas (italų matematikas L. Paciuolo – 1445–1514, prancūzų filosofas, fizikas B. Paskalis – 1623–1662, italų matematikas G. Kardanas, mechanikos mokslų kūrėjas D. Galilėjus – 1542–1642).

Visai nauja tikimybių teorijos ir moderniosios statistinės metodologijos era prasidėjo 1713 m., kai buvo paskelbtas J. Bernulio veikalas, kuriame jis apibrėžė tikimybę kaip matematinį dydį. Statistikos mokslo raidos požiūriu labai svarbi J. Bernulio suformuluota viena pradinių didžiųjų skaičių dėsnio teoremų.

Didieji XIX a. 1–osios pusės matematikai P. Laplasas ir K. Gausas padėjo pagrindus matematinės statistikos teorijai, išplėtojo stebėjimo paklaidų teoriją. Jų darbai leido prancūzų matematikui S. Puasonui (1781–1840) suformuluoti atitinkamą didžiųjų skaičių dėsnio teoremą. Tai, savo ruožtu, turėjo įtakos tolesnei statistinės metodologijos raidai, kuri ėmė formuotis XIX a. viduryje ir yra siejama su belgų matematiko Adolfo Ketle (1796–1874) darbais. A. Ketle didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrė statistikos mokslo ir praktikos klausimams spręsti. Pagrindinė jo idėja – žmogus – tyrimo objektas. Jis nustatė socialinių dėsnių, tokių pat objektyvių ir griežtų kaip gamtos dėsniai, egzistavimą.

  • Statistika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (3456 žodžiai)
  • Statistikos referatai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Statistikos samprata referatas
    10 - 6 balsai (-ų)
Statistikos samprata referatas. (2016 m. Vasario 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/statistikos-samprata-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:50