Statybinė mechanika egzamino konspektas


Mechanikos konspektas.

Strypinės sistemos laisvės laipsnių skaičius ir pastovumo tikrinimas. Paprasčiausi rėmai ir jų vidinės jėgos – lenkimo momentų , skersinių jėgų , ašinių jėgų diagramos. Sudėtinių rėmų ir sudėtingų rėmų skaičiavimas. Dagiaatramės statiškai išsprendžiamos sijos , skaičiavimo metodas. Infliuentės sąvoka ir paprasčiausių sijų infliuentės. Daugiaatramių sijų infliuentės. Simetrinių rėmų sprendimas. Jėgų sistemos ir išskirstyto krūvio poveikio radimas naudojant infliuentę. Rėmų sprendimas pasikeitus temperatūrai ir nusėdus atramoms. Infliuentė mazginės apkrovos atveju. Plokščios santvaros kinematinė analizė ir prielaidos , daromos prieš santvaros skaičiavimą. Santvarų skaičiavimas mazgų išpjovimo ir Riterio būdu. Strypų įrąžų infliuentės. Dviejų lankstų arka. Trijų lankstų arkos atraminės reakcijos. Svarbiausi arkos ir sijos skirtumai. Trijų lankstų arkos vidinės jėgos ir jų diagramos. Bemomentinė arka. Išorinių jėgų darbas tamprios jėgos darbas , jėgų poros darbas. Normaliniai įtempiai tempiamose ir lenkiamose sijose. Tangentiniai įtempiai lenkiamose sijose. Vidinių jėgų darbas tempiamuose , lenkiamuose ir kerpamuose strypuose. Darbų ryšio ( Betti ) teorema. Poslinkių ryšio ( Maksvelo ) teorema. Pavyzdžiai su gembe ir dviatrame sija. Reakcijų ryšio teorema. Poslinkiai nuo apkrovos ( Moro integralai ). Grafoanalizinis Moro integralų skaičiavimas. Poslinkiai nuo temperatūros pokyčių. Poslinkiai nuo atramų nusėdimų. Statiškai neišsprendžiamos sistemos. Statinio neišsprendžiamumo laipsnis. Pagrindinės sistemos parinkimas skaičiuojant jėgų metodu. Jėgų metodo kanoninės lygtys. Suminė momentų diagrama ir jos deformacinė kontrolė. Jėgų metodas kai strypų standumai skirtingi. Poslinkių metodo esminės prielaidos ir nežinomųjų skaičius.


Vienos grandies trijų atraminių ryšių kryptys negali susikirsti viename taške. Toks atvejis vadinamas akimirksninis kintamumas.

Trijų ryšių kryptys negali būti lygiagrečios

Kai jau žinome visas konstrukciją veikiančias atramines reakcijas, galime pradėti tyrinėti įtempius įvairiuose tos konstrukcijos pjūviuose. Dažnai būna svarbu rasti kur ir kokio didumo yra maksimalūs įtempiai, bet apskritai gali būti svarbu žinoti visus įtempius visoje konstrukcijoje.

Tokiu atveju reikia apskaičiuoti ir nubraižyti momentų, skersinių jėgų ir ašinių jėgų diagramas. Tokios diagramos parodo visus minėtus dydžius visuose konstrukcijos pjūviuose. Žinodami pjūvio skersinę ir ašinę jėgą bei momentą galime rasti įtempių pasiskirstymą tame pjūvyje.

Paprasčiausi rėmai: Gembinis rėmas, Dviatramis rėmas,

Rėmų lenkimo momentų, skersinių ir ašinių jėgų diagramos.

Naudojamas pjūvio metodas. Pjūvis rėmą padalina į dvi dalis. Pjūvyje parodome nežinomas vidines jėgas (įrąžas) M, V, N.

Nežinomas skersines jėgas uždedu taip, kad rėmo dalį suktų laikrodžio rodyklės kryptimi.

O ašinę jėgą pjūvyje rodom tempiančią.

Lenkimo momentą laikome teigiamu jeigu horizontalią siją išgaubia į apačią.

rėmo. Skaičiuojant žemesnės eilės rėmus juos reikia apkrauti išorine apkrova ir į juos besiremenčių aukštesnės eilės rėmų reakcijomis. (Tik pakeitus jų kryptis).

Sudėtingi rėmai. Nesiskaido į elementarius rėmus. Reakcijų skaičiavimo ypatumai: Pirmiausia bandome surasti atramines reakcijas neišardę rėmo. Išardom rėmą per lankstus. Kiekvienai grandžiai galima parašyti tris pusiausvyros lygtis. Visose grandyse ieškome lygčių su vienu nežinomuoju. Jei nerandamos rašome dviejų lygčių sistemas su tais pačiais nežinomaisiais. Lygtis su lygčių sistema parašyti tradicine forma.

Infliuentė – tai grafikas kuris rodo kaip kinta ieškomasis dydis Z (pjūvio lenkimo momentas, skersinė, ašinė jėgos atraminė reakcija ir kt.) priklausomai nuo paslankios vienetinės jėgos F=1 (be dimensijos) padėties konstrukcijos važiuojamoje dalyje. Važiuojamoji dalis yra ta konstrukcinė dalis kurioje gali veikti laikina apkrova. Važiuojamoji dalis gali būti horizontali, pasvirusi, laužyta, kreivalinijinė.

x – sų ašis yra važiuojamosios dalies horizontali projekcija. Visais atvejais F=1 vertikali

Statiškai išsprendžiamų daugiaatramių sijų infliuentės braižomos skaidant siją į atskirus kūnus ir pradedant skaičiavimus nuo aukščiausios eilės kūno. Vykdant skaičiavimus svarbu prisiminti, kad, veikiant jėgai kurį nors kūną, įtempiai perduodami į žemesnės eilės kūnų pjūvius, bet neperduodami į aukštesnės eilės kūnus.

Jei turime infliuentę, tai skaičiujamą didį galime rast veikiant bet kokioms jėgoms išskirstytiems krūviams ir jėgų poroms. / /

Santvara vadiname iš tiesių strypų sudarytą konstrukciją, kurios strypai – tempiami arba gniuždomi. Strypų sujungimus vadiname mazgais. Realių santvarų mazgai yra standūs: privirinti prie metalinių lakštų, suveržti varžtais ar kniedėmis. Tikslūs skaičiavimai ir bandymai rodo, kad realius mazgus pakeitę lankstais gauname nedideles paklaidas, bet daug paprastesnius skaičiavimus. Paprastesni skaičiavimai yra tik viena, ne labai svarbi taip pakeistų konstrukcijų savybė. Žymiai svarbiau tai, kad

  • Mechanika Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2741 žodis)
  • Universitetas
  • Mechanikos konspektai
  • Microsoft Word 4352 KB
  • Statybinė mechanika egzamino konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
Statybinė mechanika egzamino konspektas. (2016 m. Gegužės 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/statybine-mechanika-egzamino-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:14