Statybinės fizikos konspektas


Statybos konspektas.

Statybinė fizika. Principinės egzamino klausimų formuluotės Šiluminė energija. Šilumos kiekis. Šilumos srautas. Apskaičiavimas. Vienetai. Kokiais fizikiniais parametrais galima nusakyti drėgmės kiekį ore ir oro drėgnumą. Šių parametrų fizikinė prasmė , tarpusavio priklausomybės , vienetai. Kas yra santykinis oro drėgnis. Apskaičiavimas. Fizikinė prasmė. Ar žmogus jaučia santykinį oro drėgnį , kodėl. Kodėl žiemą , kai lauke šalta , įėjus į šiltą patalpą , paprastai pradeda rasoti akinių stiklai ? Atmosferos veiksnių poveikis pastatų atitvaroms ir patalpų mikroklimatui. Saulės spinduliuotės ir išorės oro temperatūrų poveikis pastatų atitvaroms ir patalpų mikroklimatui. Saulės spinduliuotė. Oro temperatūra. Šildymo sezono pagrindiniai parametrai. Dienolaipsnių apskaičiavimas. Patalpų mikroklimato pagrindiniai parametrai , jų svarba žmogaus savijautai. Ką reiškia pakankamos ir komforto šiluminės aplinkos sąlygos ? Šilumos laidumo koeficientas. Fizikinė prasmė , vienetai , nuo ko priklauso , kodėl ? Pavyzdžiai. Kaip apskaičiuojama termoizoliacinių medžiagų projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė ? Nuo ko priklauso priedai dėl įdrėkimo ir konvekcijos ? Šiluminė talpa. Fizikinė prasmė , vienetai , pavyzdžiai. Šiluminis imlumas. Fizikinė prasmė , nuo ko priklauso ? Kaip jį galima pajusti ? Šiluminis spinduliavimas. Pagrindinė lygtis. Ką reiškia spinduliavimo geba praleisties , sugerties , atspindžio faktoriai ? Medžiagų drėgnumo įvertinimas. Vienetai , fizikinė prasmė. Sorbcija desorbcija. Fizikinė prasmė , grafikas. Vandens garų laidumo įvertinimo parametrai. Fizikinė prasmė. Pavyzdžiai. Ekvivalentinis oro sluoksnio storis sd. Fizikinė prasmė , vienetai , pavyzdžiai. Šilumos perdavimo koeficiento ir šiluminės varžos skaičiavimas. Pagrindinės formulės , vienetai , apibrėžimai. Suminė , visuminė , medžiagos sluoksnio šiluminė varža.


Termodinaminis. Termodinamika viską skirsto į sistemas ir aplinkas. Sistema gali būti bet kas: medžiagos tūris, pastato dalis, pastato konstrukcija, šildymo sistemos dalis, netgi miestas. „Šiluma“ apibūdinama, kaip energija perduodama tarp sistemos ir jos aplinkos.

Šilumos kiekis dažniausiai žymimas raide Q. Šiluminės energijos kiekio pagrindinis mato vienetas yra J. Šiluminėje fizikoje taip pat dažnai naudojamas kitas šiluminės energijos kiekio vienetas – vatvalandė (Wh), kilovatvalandė (kWh) bei megavatvalandė (MWh). Ankščiau buvo naudojami vienetai vadinami kalorijomis (cal). Viena kalorija – šilumos kiekis reikalingas vienam gramui vandens, kad jo temperatūra padidėtų vienu Celsijaus laipsniu.

Šilumos laidumas – tai jos plitimas, kai liečiasi medžiagos dalelės, kurių temperatūros skirtingos. Karštesnės medžiagos molekulės perduoda dalį savo kinetinės energijos šaltesnėms molekulėms, ir šiluma plinta kūno mase. Šilumos mainai laidumu vyksta visuose kūnuose ir aplinkose kur tik yra molekulių tarpusavio sąveika. Jis praktiškai nevyksta vakuume, kosmose. Šilumos savybė praleisti šilumą šilumos laidumu įvertinama šilumos laidumo koeficientu λ, W/(m·K).

Fizikinė prasmė: šilumos laidumo koeficientas yra šilumos srautas, kuris gali praeiti per vieno kvadratinio metro ploto sieną, kurios storis yra vienas metras ir temperatūrų skirtumas abiejose pusėse yra 1K.

Šilumos kiekis perduodamas per medžiagą šilumos laidumu tiesiogiai priklauso nuo temperatūros skirtumo (abiejose medžiagos pusėse) ir nuo medžiagos storio. Kuo temperatūrų skirtumas bus didesnis, tuo daugiau šilumos praeis iš šiltesnės vietos į šaltesnę ir atvirkščiai, kuo didesnis medžiagos storis, kurį turi praeiti šiluma, tuo mažiau šilumos praeis.

Spinduliavimas. Kūno dalis šilumos virsta spinduliavimo energija ir elektromagnetinėmis bangomis nuo kūno paviršiaus sklinda į visas puses. Elektromagnetinės bangos patekusios ant kito kūno paviršiaus gali susigerti ir vėl virsti šilumine energija. Spinduliavimu šiluma perduodama skaidrioje aplinkoje: per dujas, skysčius, skaidrius kietus kūnus. (Tik spinduliavimu yra perduodama Saulės šiluminė energija Žemei).

p – esamas vandens garų slėgis, Pa;

ps – sočiųjų vandens garų slėgis tam tikroje temperatūroje, Pa;

Vandens garų koncentracija patalpoje (aukštesnėje temperatūroje) dažniausiai yra didesnė už koncentraciją išorėje (žemesnėje temperatūroje). Todėl žiemą atėjus į patalpą iš lauko, ant šaltų akinių stiklų pradeda kondensuotis vandens garai.

Šalčiausio penkiadienio ir šalčiausio paros temperatūros (drėgmės kondensacija ant atitvarų vidinio paviršiaus; temperatūrinės medžiagų deformacijos; šildymo galios skaičiavimas);

Aukščiausios ir žemiausios temperatūros per metus; per sezoną; per mėnesį; per parą (temperatūrinės deformacijos);

Temperatūrų svyravimų (teigiamose, neigiamose temperatūrosel per 0 °C temperatūrą) amplitudės, dažniai, pasikartojimų tikimybės (pastatų atitvarų medžiagų ir konstrukcijų ilgaamžiškumo tyrimams);

Patalpų mikroklimato pagrindiniai parametrai, jų svarba žmogaus savijautai. Ką reiškia pakankamos ir komforto šiluminės aplinkos sąlygos?

Žmogaus savijautai ir darbingumui įtakos turi šilumos kiekių balansas. Žmogaus šilumos perdavimo intensyvumas konvekcijos būdu auga, didėjant oro judėjimo greičiui. Tarp aplinkos ir žmogaus vyksta ir drėgmės mainai: kuo sausesnis oras, tuo daugiau žmogus išprakaituoja skysčio ir atvirkščiai.

  • Statyba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (3017 žodžių)
  • Statybos konspektai
  • Microsoft Word 190 KB
  • Statybinės fizikos konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
Statybinės fizikos konspektas. (2016 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/statybines-fizikos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:45