Statybinių medžiagų pramonės raida (iki 1991 metų) ir technogeninių mineralinių žaliavų ištekliai Lietuvoje


Statybos referatas. Statybinių medžiagų pramonės raida (iki 1991 metųĮžanga. Statybinių medžiagų gamybos žaliavos. Sieninės statybinės medžiagos. Rišamosios medžiagos. Stogų dangos medžiagos. Technogeninių mineralinių žaliavų ištekliai Lietuvoje. Išteklių pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje. Naudota literatūra.


Iki Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje statybinių medžiagų pramonė buvo silpnai išvystyta: buvo keliasdešimt nedidelių sezoninių plytinių. Kalkės, kokliai ir kai kurios kitos statybinės medžiagos buvo gaminamos žemo techninio lygio įmonėse. Daug svarbių statybinių medžiagų (cemento, gelžbetonio, šiferio) buvo įvežama iš užsienio.

Pagal 1941m. Planą, esant pirmai okupacijai, Lietuvos liaudies ūkis buvo įjungtas į TSRS liaudies ūkio išvystymo 1941m. planą. Respublikos statybos pramonė ėmė vystytis kaip sudėtinė TSRS liaudies ūkio ir pradėjo naudotis broliškų respublikų rinka. Pagrindiniai Lietuvos TSRS 1941 metų liaudies ūkio plano uždaviniai: naujų įmonių statyba, veikiančių ir anksčiau neveikusių fabrikų bei gamyklų reorganizavimas ir išplėtimas, visų rūšių žaliavos pilnas išnaudojimas, statybinių medžiagų bei plataus vartojimo produktų pramonės plėtimas. Taigi Lietuvoje imtasi kurti statybinių medžiagų pramonę. Buvo išskirtos didžiulės lėšos tuo metu veikusioms plytinėms rekonstruoti ir plėsti.

Šis planas liko neįgyvendintas. Statybinės industrijos kūrimo darbą nutraukė Vokietijos pradėtas karas. Po antrojo pasaulinio karo, atsitraukdami hitleriniai okupantai sugriovė šimtus pramonės įmonių, gyvenamųjų namų, mokylų, ligoninių. Okupantai padarė milžiniškų nuostolių respublikos liaudies ūkiui. Nukentėjo ir statybinių medžiagų pramonė. Sugriautiems miestams ir kaimams atstatyti, liaudies ūkio šakoms atkurti ir vystyti reikėjo daug statybinių medžiagų. Vis didesnis statybos mastas reikalavo kuo greičiau atkurti ir plėtoti statybinių medžiagų pramonę ir stiprinti statybinę industriją.

Statybinių medžiagų gamybos žaliavos

Didžiausias cementui gaminti reikalingos pagrindinės žaliavos – klinčių – telkinys buvo Karpėnuose (Akmenės rj.). Šios klintys buvo tiekiamos Vilniaus silikatinių dirbinių gamybiniam susivienijimui, Gargždų ir Akmenės statybinių medžiagų kombinatams, Kupiškio statybinių medžiagų gamyklai cementui gaminti. Be klinčių, sunaudojama nemažai molio. Jis kasamas daugiausia Alkiškių ir Šaltiškių telkiniuose (Akmenės raj.). Molio telkiniai išsidėstę labai netolygiai. Daugiausia jų buvo Kauno, Šakių, Tauragės, Ignalinos, Šiaulių ir Pasvalio rajonuose. Siekiant išvengti tolimų molio pervežimų, pirmaisiais pokariniais penkmečiais plytinės buvo statomos bei plečiamos prie esamų žaliavų telkinių. Tokių įmonių trūko Rytų ir Pietų Lietuvos rajonuose. Į tuos rajonus buvo gabenami keraminiai gaminiai.

Cemento gamybai reikalingas aktyvizuojantis priedas – trepelis – buvo gaunamas iš Briansko srities. Kalkėms gaminti naudojamas didelis Menčių klinčių telkinys, esąs Lietuvos šiaurės vakaruose. Šį telkinį eksploatavo Akmenės statybinių medžiagų kombinatas.

Svarbi statybinė žaliava yra smėlis. Stiklui gaminti tinkamo smėlio ir statybinio smėlio telkinių Lietuvoje buvo pakankamai. Pirmajai grupei priskirtini Anykščių kvarcinio smėlio telkiniai bei telkinys Vilniaus rajone. Jo daugiausia sunaudojo Panevėžio stiklo fabrikas bei „Aleksoto“ stiklo fabrikas, chemijos pramonė, kai kurios kitos organizacijos. Didžiausi žvyrynai buvo Kalnėnų (Jurbarko raj.), Rizgonių (Jonavos raj.), Serapiniškių (Trakų raj.), Margių (Klaipėdos raj.).

  • Statyba Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (2478 žodžiai)
  • Statybos referatai
  • Microsoft Word 124 KB
  • Statybinių medžiagų pramonės raida (iki 1991 metų) ir technogeninių mineralinių žaliavų ištekliai Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Statybinių medžiagų pramonės raida (iki 1991 metų) ir technogeninių mineralinių žaliavų ištekliai Lietuvoje. (2015 m. Kovo 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/statybiniu-medziagu-pramones-raida-iki-1991-metu-ir-technogeniniu-mineraliniu-zaliavu-istekliai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:26