Statybinių medžiagų špera


Statybos konspektas. Statybinių medžiagų klasifikavimas. Statybinių medžiagų ir dirbinių standartizacija. Statybinių medžiagų sandara. Statybinių medžiagų fizikinės savybės. Savybės apibūdinančios fizikinius poveikius medžiagoms. Savybės , apibūdinančios vandens poveikį medžiagoms. Savybės apibūdinančios šilumos poveikį medžiagoms. Mechaninės savybės. Fizikinės – cheminės savybės. Technologinės savybės. Eksploatacinės savybės. Gamtinio akmens statybinės medžiagos. Magminės uolienos. Nuosėdinės uolienos. Statybiniu medžiagų gamyba iš uolienų. Statyboje naudojama mediena. Medienos savybės. Medienos defektai ir puviniai. Medienos paruošimas. Medžio dirbiniai. Medžio ruošiniai ir dirbiniai. Medienos ilgaamžiškumo padidinimas. Statybinės keramikos žaliavos. Formavimo masės ir formavimas. Džiovinimas ir degimas. Keraminiai gaminiai. Keraminių gaminius klasifikacija pagal jų paskirtį ir gamybos būdą. Mineralinės rišančiosios medžiagos. Satybinis gipsas. Skystasis stiklas. Užpildų paskirtis. Užpildų rūšys. Pagrindinės užpildų savybės. Užpildo įtaka betono mišinio savybėms. Betonų priedai. Betono struktūra. Betono rūšys. Betono mišinio paruosimas. Betono mišinio transportavimas. Betono mišinio klojimas ir tankinimas. Betono kietėjimas. Gelžbetonio esmė. Sunkieji betonai. Lengvasis betonas. Akytieji betonai. Putų betonas. Kurie smelio grudelius sucementuoja i monolita. Akytaisiais. Statybiniai mišiniai. Statybiniai skiediniai. Šilumą izoliuojančios medžiagos. Jų savybės. Mineralinė vata. Polestirolinis putplaišis. Stogo hidroizoliuojančios ir hermetizuojančios medžiagos. Stogo medžiagos. Hidroizoliacinės medžiagos. Dažymo medžiagos. Dažai su mineraline rišančiąja. Aliejiniai dažai. Vandens dispesiniai dažai. Miltelių tipo dažai. Polimerinai dirbiniai. Plastikų gamyba. Užpildai Užpildų paskirtis Užpildų rūšys Pagrindinės užpildų savybės Užpildo įtaka betono mišinio savybėms 12 Betonų priedai.


2. Standartizacija – tai veikla, kurios tikslas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje nustatant bendrus nuostatus, kurie gali būti visuotiniai ir kartu panaudoti realioms ir potenciniams uždaviniams spręsti. Standartizacijos uždaviniai: 1) reikalavimas pagrindiniams produktams, kurie užtikrintų reikiamą kokybę. 2) vieningos sistemos nustatymas, parenkant vieningus bandymo ir kontrolės būdus. 3) vieningos sistemos produktų ilgaamžiškumo, patikimumo, tam tikrose sąlygose, nustatymas. 4) normų reikalavimų sukūrimas sumažinant iki minimalių produktų rūšių skaičių. 5) produktų klasifikavimas pagal 1-ą sistemą. 6) vieningų terminų sukūrimas. 6) techninių kliūčių tarp įvairių šalių panaikinimas. Atitiktis – tai gaminio atitikimas nustatytiems reikalavimams. Simplikacija – atmainų kiekio sumažinimas iki ekonomiško lygio. Unifikacija – sumažinimas tipų ir markių komplektuojančių skaičių iki minimumo. Tipizacija – tipinių konstrukcijų ir technologinių linijų sukūrimas. Agregavimas – kai komponuojama įvairių mašinų agregatų statybos industrijos nomenklatūra panaudojant ribotą skaičių standartinių detalių.

3. Statybinių medžiagų sandara. Struktūra – tai medžiagos dalelių išsidėstymas tam tikrame tūryje ir jų ryšys. Yra skiriama submikrostruktūra, mikrostruktūra, mezostruktūra, makrostruktūra, mega struktūra. Submikrostruktūra – tai medžiagos atomų, jonų ir molekulių sandara ir ryšys tarp jų (10-9 m). Mikrostruktūra – tai medžiagos makromolekulių , kristalų, fazių kontaktinio sluoksnio, mikroporų sandara ir ryšys tarp jų (10-9 – 10-7 m). Mezostruktūra – tai medžiagą sudarančių grūdelių, jų kontaktinio sluoksnio sandara ir ryšys tarp jų (10-7 - 14∙10-5 dalelės). Makrostruktūra – senelio frakcijų grūdelių pastų tarpsluoksnių porų sandara(14∙10-5 - 5∙10-3 m). Megastruktūra – betono skiedinių ir kitų medžiagų dalelės, jų struktūra ir ryšys tarp jų (tai dalelės > 5∙103). Visos medžiagos gali būti skirstomos i 2 stambias grupes, tai izotropinės ir anizotropinės. Izotropinės – tai medžiagos, kurių struktūra ir savybės visomis kryptimis yra vienodos. Anizotropinės – struktūra ir savybės skirtingos kryptimis skiriasi (mediena). Pagal susidarymo periodą medžiagų struktūra yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė – susidaro medžiagai formuojantis iš lydalų ir tirpalų. Pirminė struktūra gali pakisti dėl šilumos. Slėgio, cheminio poveikio, o tokia struktūra vadinama antrine (pakitusi). Savitasis tankis – tai absoliučiai tankios medžiagos tūrio vieneto masė. Tai labai svarbus rodiklis. Tankis – tai natūralios būsenos medžiagos tūrio vieneto masė. Jis reikalingas skaičiuojant, kiek reikia transporto medžiagoms vežti, sandėlių talpą, gamybos našumą. Jis apskaičiuojamas pagal šią formulę:. Birių medžiagų (smėlio, žvyro ir kt.) nustatomas piltinis tankis. Medžiaga supilama į žinomos talpos indą ir pasveriama. Medžiaga pilama iš nustatyto aukščio, kad vienodai sutankėtu. Indo viršuje susidaręs kūgis nubraukiamas liniuote. Kuo stambesni grūdėliai, tuo didesnis turi būti indas, nes priesienio sluoksnyje medžiagos tankis yra mažesnis. Jis apskaičiuojamas taip: . Akytumas – yra porų ir tuštumų tūrio santykis su visu medžiagos tūriu. Jis parodo, kurią medžiagos tūrio dalį užima poros ir kapiliarai: . Nuo medžiagos akytumo priklauso laidumas šilumai, garsui, įmirkis ir kt. Poros gali būti: apvalios ir netaisyklingos formos, uždaros ir atviros, ir susisiekiančios. Susisiekiančios poros sudaro kapiliarus. Tuštumingumas – tai birios medžiagos tuštumų, esančių tarp grūdėlių, tūrio ir jos viso tūrio santykis. Birių medžiagų tuštumos būna 20 – 50%. Priklauso nuo medžiagos granuliometrinės sudėties, drėgnumo, dalelių formos ir medžiagos būsenos. Apskaičiuojamas taip: . Tai masių kaita. Ji gali vykti pačioje medžiagoje, arba tarp medžiagos ir aplinkos (drėkimas, džiūvimas). Dėl masių kaitos atsiranda tūrinės deformacijos gradientai, todėl medžiagos gali supleišėti ir suirti. Dėl šilumokaitos medžiagos įšyla, įkaista, išsilydo, užsidega, sušąla. Keičiantis temperatūrai, prasideda medžiagų temperatūrinės deformacijos arba net pasikeičia jų struktūra. Hidrodinaminiai procesai – vyksta skysčiams arba dujoms tekant pro medžiagas. Dėl jų gali būti iš medžiagos gali būti išplauti tirpūs komponentai, kad medžiagos negadintų nepageidaujami procesai reikia reguliuoti jų greitį ir sąlygas. Šilumos ir masių kaita bei hidrodinaminiai procesai dažnai vyksta per tarpinę medžiagą, pvz. Tarp patalpos ir lauko per siena vyksta šilumos, drėgmės ir oro kaita. Savybės, apibūdinančios vandens poveikį medžiagoms. Statybinėse medžiagos vanduo gali būti trejopo pavidalo: 1) laisvas vanduo – jis lengvai patenka į medžiagą ir lengvai pašalinamas. 2) fiziškai surištas – tai medžiagos paviršiuje, smulkiuose kapiliaruose susikaupęs sugertasis vanduo.

  • Statyba Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (10169 žodžiai)
  • Statybos konspektai
  • Microsoft Word 64 KB
  • Statybinių medžiagų špera
    10 - 2 balsai (-ų)
Statybinių medžiagų špera. (2015 m. Rugsėjo 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/statybiniu-medziagu-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:20