Statybos rangos sutartis Teoriniai ir praktiniai aspektai


Teisės kursinis darbas.

Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Statybos rangos sutarties samprata ir teisinis reguliavimas. Šalių santykiai prieš sudarant sutartį. Sutarties dalykas. Šalių įsipareigojimai. Atsiskaitymai ir garantijos. Šalių atsakomybė. Informacijos pateikimas ir kitos sąlygos. Sutarties keitimas, papildymas, galiojimas. Šalių santykiai pasibaigus sutarčiai. Išvados. Naudota literatūra ir šaltiniai.


Pirmajame skyriuje yra analizuojama rangos sutarties samprata ir teisinis reguliavimas, aptariama kokie teisės aktai reglamentuoja sutarties sudarymą.

Trečiajame skyriuje analizuojamas statybos rangos sutarties turinys, aptariamas sutarties dalykas, šalių įsipareigojimai, atsiskaitymai ir garantijos, šalių atsakomybė,

Ketvirtajame skyriuje, remiantis teismų praktika, nagrinėjamas sutarties keitimas, papildymas bei galiojimas.

Taip pat darbe remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus formuojama praktika ir kitų teismų praktika.

Statybos rangos sutarties sampratoje pagrindiniai subjektai yra užsakovas ir rangovas, kurie atlieka skirtingas funkcijas bei turi teises ir pareigas, kurias numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Lietuvos Respublikoje statytoju gali būti Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsniu ši teisė įgyvendinama kai:

Daugiau statytojo teisių nurodoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, ketvirtojo skirsnio 12 straipsnyje, kuriame nurodomos statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos. Remiantis šiais šaltiniais galima daryti išvadą, kad užsakovu gali būti bet koks asmuo, kuris turi teisėtumą, investuoja savo lėšas į statybą ir atlieka statytojo (užsakovo) funkcijas– duoda užduotį rangovui pastatyti statinį, sudaro sąlygas statybos darbams atlikti, priima atliktą darbą, sumoka už jį. Tačiau, nepamirštant, jog turi įgyti subjektinę teisę, laikantis sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Lietuvos Respublikos įregistruotos įmonės įstatuose turi būti numatyta statyba kaip veiklos rūšis;

ypatingoms svarbos statinių statybos, remonto ar griovimo rangovų specialiajam teisnumui keliami papildomi reikalavimai, kuriuos nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos (Aplinkos ministerijos) ir suteikia atestatą: Lietuvos Respublikos statybos įmonės ir užsienio valstybių statybos įmonės;

teisę statyti bei konstruoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

Tai plačiau reglamentuojama Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, ketvirtojo skirsnio 17 straipsnyje.

Taigi, specializuotis į rangovą yra keliami didesni reikalavimai ir specialus teisnumas. Svarbus aspektas ir tai, jog rangovas privalo paskirti objektui statybos vadovą, kuris yra atestuotas specialistas, paskirtas pats vienas vadovauti arba vadovauti specialiųjų darbų vadovų grupei, atliekant visus statytojo sumanytus darbus (pagal statytojo patvirtintą projektą) nuo leidimo statyti gavimo dienos iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Pagal šį statybos vadovo apibrėžimą galima teigti, jog statybos darbų vadovas atstovauja rangovui, kai statybos vyksta rangos būdu ir prisiima atsakomybę už pastatytą statinio reikalavimų kokybę. Plačiau statybos vadovo pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, statybos techniniame reglamente 9 skyriuje– vadovavimas statybos darbams. Tad rangovo funkcijos yra atlikti užsakovo užduotį, garantuoti statinio kokybę, priduoti statinį užsakovui, prisiimti garantinius įsipareigojimus.

Apibendrinant išanalizuotą statybos rangos sutarties sampratą, galima teigti, jog ji susideda iš dviejų svarbių dalių, be kurių neįmanoma sudaryti sutarties. Pirma svarbiausia dalis– tai esminės sąlygos iš kurių pagrindinė yra objektas. Antra dalis tai sąlygas atitinkantys subjektai, norintys sudaryti sutartį.

Kaip ir minėta anksčiau, svarbu, jog sudarant rangos sutartį abi šalys elgtųsi sąžiningai ir sutartis būtų įgyvendinta nepažeidžiant sąlygų. Kad tai būtų įvykdyta, yra reikalingas teisinis reguliavimas, kuris sureguliuoja asmenų tarpusavio santykius.

Civilinis kodeksas ir statybos įstatymas yra svarbūs sudarant statybos rangos sutartį, nes šalis įpareigoja laikytis susitarimo ir statybos normatyvų tam, kad iškilus konfliktams, ginčams dėl vienos ar kelių šalių sutarties nesilaikymo, galėtų apginti savo teises.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Aistė
  • 35 puslapiai (8366 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 80 KB
  • Statybos rangos sutartis Teoriniai ir praktiniai aspektai
    10 - 1 balsai (-ų)
Statybos rangos sutartis Teoriniai ir praktiniai aspektai. (2017 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/statybos-rangos-sutartis-teoriniai-ir-praktiniai-aspektai.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 11:35