Strateginio planavimo svarba organizacijoje


Vadybos referatas.

Įvadas. Teoriniai strateginio planavimo svarbos organizacijoje aspektai. Strateginio planavimo samprata. Strateginio planavimo svarba organizacijoje. Strateginio planavimo žingsniai. Planavimo principai. Vizijos, misijos strateginių tikslų formavimo ypatumai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, duomenų sisteminimas, apibendrinimas ir analizė.

Taigi, planavimas – tai toks procesas, kuris organizacijoje vyksta nuolatos. Planavimas - ypatinga sprendimų rūšis, kuri yra nukreipta į konkrečią ateitį, kurios savo organizacijai trokšta vadovai. Arba dar kitaip apibūdinant - tai mąstymo procesas, kuris skatina tikslingai kurti. Yra sudaromi projektai, programos arba metodai konkretiems tikslams ar rezultatui siekti.

Būtent toks planavimo principų laikymasis, padeda sukurti veiksmingą planavimo sistemą. Tačiau pasirodo, kad neužtenka vien tik išmanyti šiuos principus. Yra siūlomos rekomendacijos, padėsiančios pilnai pasiekti veiksmingą planavimo sistemą. Planuojant reikia turėti apibrėžtų tikslų ir uždavinių, be to, planai turi būti aiškiai suprantami, įgyvendinami ir vykdomi, jie turi būti lankstūs, kad toliau vyktų iškilus įvairioms besikeičiančioms aplinkybėms. Taip pat planavime turi dalyvauti daug žmonių ir jis turi vykti nuolat, taip pat, planuojant reikėtų atsižvelgti į tai, kad aplinkos poveikis gali turėti įtakos planų įgyvendinimui, na ir atsižvelgiant į esamą organizacinę struktūrą, turėtų būti numatomi kontrolės būdai, kad veikla būtų tikrinama pagal numatytus standartus. Remiantis VDU dėstytojais (2011), planavimas, kaip procesas buvo suskirstytas į tokias penkias fazes:

1.Analizės fazė. Šiame etape labai problemiškas informacijos klausimas. Čia svarbi suformuluota raidos hipotezė, o jos svarbiausias bruožas – loginis pagrįstumas. 2.Tikslo fazė. Čia turi būti aiškiai išreikšti siekiamieji tikslai. Tai yra galima tik tada, kai aiški organizacijos ir planuojamos srities vystymosi politika, organizacijos trūkumai ir privalumai. 3.Strategijos fazė. Nustačius tikslus, numatomas jų siekimo kelias – strategija: numatomos veiklos alternatyvos, atrenkama efektyviausioji. 4.Disponavimo fazė. Šioje fazėje pasiekiamas visiškas darbų ir išteklių operatyvinis suderinimas. 5.Kontrolės ir koregavimo fazė. Tai savarankiškas etapas, tačiau labai glaudžiai susijęs su planavimo procesu. Čia išaiškinami planinių ir faktinių rodiklių nukrypimai ir tuo pagrindu atliekamas koregavimas. Pateikti etapai faktiškai sutampa su sprendimo priėmimo proceso turiniu, nes iš esmės planavimas ir yra sprendimas, kaip turi vystytis planuojamasis procesas. Taigi, apibendrinus galima teigti, kad planavimo pagrindinis principų bruožas yra orientavimasis į ateities bei kasdienius planus, nes planuose numatome ko ir kaip sieksime.

1. Išnagrinėjus planavimą teoriniu aspektu, galiu teigti, kad visi autoriai skirtingai interpretuoja planavimą, jo funkcijas, žingsnius, bet pagrindinė mintis visuose šaltiniuose išlieka toks pat. Planavimas lyg organizacijos pamatas, nes tik parengus planą atsiranda galimybė parinkti vykdytojus, parengti struktūrą, paskirstyti funkcijas ir užduotis užtikrinti vykdytojų bendradarbiavimą ir vertinti jų darbo kokybę.2. Mokslinės literatūros analizė parodė, jog strateginis planavimas yra vertinamas kaip itin svarbus įrankis organizacijoje, kurį pasitelkus galima nuolat nagrinėti organizacijos veiklą tiek dabarties, tiek ateities požiūriu, numatyti galimas strategines permainas, paskatinti darbuotojų atsakomybę ir susitelkimą vardan vieno tikslo, bendros ateities, tokiu būdu padedant organizacijai užtikrintai ir pasitikint savimi dirbti.3. Visi autoriai išskiria tikslų formulavimą, tiek vienų, tiek kitų autorių aprašymuose yra įvertinamos ateities situacijos, kas organizacijai yra labai svarbu. Nors įvairūs autoriai pateikia skirtingus planavimo žingsnius, tačiau paprastai planavimo pradžia laikomas organizacijos tikslų nustatymas.4. Planavimas ir yra sprendimas, kaip turi vystytis planuojamasis procesas. Taigi, apibendrinus galima teigti, kad planavimo pagrindinis principų bruožas yra orientavimasis į ateities bei kasdienius planus, nes planuose numatome ko ir kaip sieksime.5. Misija detalizuoja firmos statusą, nurodo kryptį ir orientyrus nustatant tikslus ir strategiją įvairiais lygiais. Neverta baimintis kuriant viziją, bet kaip tik derėtų kuo daugiau jėgų atiduoti jos formavimui, kadangi tik įveiktos kliūtys gali tapti patirties laiptais, vedančiais į šviesią rytdieną. Strateginiai organizacijos tikslai turi tarnauti organizacijos misijai ir yra formuojami misijos pagrindu. Keliami tikslai, J. Kvedaravičiaus (2007) nuomone, turi būti: protingi, specifiniai, įrėminti laike, kiekybiškai išreikšti, realūs ir pan.

  • Vadyba Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Monika
  • 16 puslapių (3044 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 69 KB
  • Strateginio planavimo svarba organizacijoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Strateginio planavimo svarba organizacijoje. (2017 m. Spalio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/strateginio-planavimo-svarba-organizacijoje.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 11:42