Strateginis planavimas kursinis darbas


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Planavimas. Strateginis planavimas. Strateginio planavimo esmė. Strateginio planavimo reikšmė. Strateginis planas ir jo rengimas. Išvados. Literatūra. Priedai.


Temos aktualumas. Spartėjant globalizacijos procesui, svarbu reaguoti į aplinkos pasikeitimus ir prisitaikyti. Norint išlikti rinkoje ir joje žaisti atsiranda būtinybė vadovavimo kompetencijas papildyti strateginio planavimo įgūdžiais. „Kad organizacija pasiektų tikslą, jos vadovai apie galimybes ir besikeičiančių sąlygų poveikį turi mąstyti strategiškai“. Norint pradėti strateginius pakitimus, vadovai privalo atidžiai stebėti išorinę aplinką bei pažinti savo organizacijos vidinę terpę, kad nuspręstų, kurios rūšies strateginių pakitimų imtis. Ši strateginio planavimo tema svarbi ne tik organizacijų vadovams, bet ir visam personalui. Taip pat daugelis autorių (Bryson, 1988; Keller, 1983, Peterson, 1999; Austin, 2002 ir kt.) mano, kad strateginis planavimas yra ypač svarbus įrankis organizacijos efektyvumui pasiekti. Ši tema aktuali visiems būsimiems vadovams, kurie atsakingi už organizacijos veiklą, o kad ji būtų sėkminga reikia įsisavinti strateginio planavimo teorines žinias.

Šis rašto darbas yra apima planavimą, jo etapų ir rūšių detalizavimą bei plano pavyzdžio pateikimą. Svarbiausia darbo dalis – strateginio planavimo esmė ir reikšmė, kuri šiame darbe bus detaliai aprašoma ir lyginamos kelėtos autorių nuomonės. Rašant šį darbą buvo pasitelkta mokslinės literatūros analizė. Didžioji dalis literatūros tai strateginio planavimo konspektas iš įvairių autorių knygų, taip pat naudojami Lietuvos bei užsienio autorių moksliniai straipsniai ir disertacijos strateginio planavimo ir vadybos srityje.

Problema. Kodėl strateginis planavimas yra svarbus organizacijoje?

Darbo objektas. Strateginis planavimas organizacijose.

Tikslas – išsiaiškinti strateginio planavimo reikšmę.

Planavimas labai svarbus organizacijų valdymo srityse. Tai pirmoji funkcija valdymo etape, kurioje nustatomas tikslas ir sudaroma veiklos programa. Planavimo etape nustatomas ne tik tikslas, bet ir numatomos priemonės kaip jį pasiekti. Autorės Juozaitienė ir Staponkienė išskiria šias planavimo fazes (etapus):

Analizės fazė. Šioje stadijoje išsiaiškinami veiksniai, kurie turi įtakos planavimo objektui. Rekomenduojama atlikti SSGG, PEST analizes bei pritaikyti kitus metodus tinkančius įmonės ir jos aplinkos analizei atlikti.

Tikslo nustatymas ir koregavimas. Tik atlikus analizę galima suformuoti realius tikslus.

Strategijos fazė. Gerai parengta strategija garantuoja įmonės sėkmę, o strategijos rengimo sąnaudos greitai atsiperka.

Daugelis kitų autorių daug plačiau apibūdina ir aprašo planavimo etapus (fazes). Pagrindiniai nurodomi etapai yra:

Operatyviai planai – apima organizacijos veiklą iki 1 metų.

Taktiniai planai - apima 1-3 metų trukmės planus;

Strateginiai planai - apima ilgalaikius 5-10 metų planus;

Visi planai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, detalizuoja. Operatyvinis planas apima kasdieninę veiklą, yra sudarytas iš detalių, kaip įgyvendinti strateginį planą. Operatyviniam planui sudaryti pasitelkiami ypač tikslūs duomenys apie personalą, operacijas, žaliavas ir kitus įrenginius. Taktinis planas yra skirtas pagrindinėms įmonės problemoms spręsti. Taktinis planas apima operatyvinius planus. Taktinis planas turi atitikti įmonės finansinius darbo rodiklius, dokumentus, kuriuose jie nustatyti. Strateginis planas – nustato pagrindines darbo kryptis, kuriomis bus dirbama ateityje. Strateginis planas apima taktinius ir operatyvinius planus ir yra mažiausiai apibrėžtas. Kiekviena planavimo rūšis organizacijoje yra svarbi. Planavimo procesas yra nuolat besitęsiantis, net ir po to kai planai jau sudaryti ir jų laikomasi.

Planavimas nėra baigtinis procesas, jis apima visą valdymo procesą, nuo planavimo iki kontrolės. Plano esmė – viso tikslo siekimo metu nuolat stebėti ir kontroliuoti veiksmus. „Planavimas – tai nenutrūkstamas procesas, kurio metu prisitaikoma prie besikeičiančių aplinkos pokyčių“. Vykstant spartiems vidiniams ir išoriniams pokyčiams organizacijų aplinkoje, planavimas yra visiems prieinamiausias galimybių ir problemų prognozavimo metodas. „Jis sumažina neteisingų sprendimų priėmimo riziką, leidžia nustatyti vieningus organizacijų ir jų narių tikslus, sudaro veiksmingos kontrolės pagrindą“. Planavimo esmė yra sukurti (nustatyti) tikslus, bei pasirinkti priemones, kurias naudojant, tikslai būtų įgyvendinti. Hierarchinė planų sistema yra reikalinga norint užtikrinti efektyvų įmonės veikimą ir išvengti klaidų. Šiuolaikinėje visuomenėje stengiamasi numatyti ir užsibrėžti ilgalaikius tikslus. Todėl didėja strateginio planavimo reikšmė.

Strateginį planavimą galima apibūdinti kaip esminių sprendimų veiksmų paiešką ar konstrukcijas. Taip pat strateginis planavimas yra procesas, kurio metu nustatoma, kokia organizacija siekia būti ateityje ir kaip tai padaryti. Pasak autoriaus Albrecht, strategiškai planuojant svarbu atsakyti į klausimus Kas? Kaip? Kodėl? Šie klausimai sudaro strateginio plano esmę. Atsakius į juos, organizacija turi parengusi savo strateginį planą ir žino kaip elgtis ir kokius veiksmus atlikti norint pasiekti tikslą.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4210 žodžių)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 54 KB
  • Strateginis planavimas kursinis darbas
    10 - 3 balsai (-ų)
Strateginis planavimas kursinis darbas. (2015 m. Birželio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/strateginis-planavimas-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:34