Strateginis valdymas Statybos įmonė


Marketingo kursinis darbas. Dalis. Išorinė aplinka. Makroaplinkos analizė. Politinė aplinka. Ekonominė aplinka. Socialinė-kultūrinė aplinka. Technologinė aplinka. Aplinkos apsauga. Teisinė aplinka. Konkurencinės aplinkos apibūdinimas. Esami konkurentai. Potencialūs konkurentai. Derybinė tiekėjų ir pirkėjų galia. Produktai ir pakaitalai (Paslaugos). Pagrindiniai strateginiai veiksniai šakoje. Pagrindinės problemos ir ateities scenarijai. Esminės galimybės. Esminiai pavojai. Dalis. AB „Požeminiai darbai“ analizė. Firmos apibūdinimas. Istorija. Bendrovė vykdo. Firmos kultūra ir filosofija. Firmos veiklos mastas. Firmos dydis. Firmos išskirtinės kompetencijos. Firmos stiprios ir silpnos pusės. Esama strategija. Įmonės vizija, misija, tikslas. Įmonės strategija korporacijos, verslo ir funkciniame lygmenyse. Konkurencinio pranašumo priežastys. Problemos, su kuriomis susiduria firma. Silpnųjų ir stipriųjų pusių suderinimas su galimybėmis ir pavojais. Produkto rinkos pasirinkimas. Resursų generavimo/paskirstymo problemos. Personalo problemos. Dalis. Strategines alternatyvas. Strateginiai tikslai. Strateginis žemėlapis. Literatūra.


Lietuvoje politinė aplinka pastaruoju metu nėra nestabili. Politinė situacija Lietuvoje turi gana neigiamų poveikių ekonomikai. Dabartiniai įvykiai Lietuvai suteikia politiškai nestabilios valstybės reputaciją. Nors ir sumažėjo Lietuvos rizika tarptautinėse rinkose nuo kritinės padėties, situacija vis tiek nėra gera. Nestabili valdančiųjų padėtis, arši kova už valdžią dar labiau sunkina Lietuvos padėtį. Koalicijos iširimas tik dar labiau sustiprintų tą nestabilumo įvaizdį. Seimas ir vyriausybė nesugeba dirbti vieningai, o dėl to, visų pirmą, kenčia Lietuvos verslas.

Lietuvos mokesčių politikoje nėra apibrėžtumo ir aiškumo, painus mokesčių administravimas, korupcija, mokesčių vengimas. Verslui, taip pat ir žmonėms buvo uždėti papildomi mokesčiai, kurie turėjo įtakos jų mokumo sumažėjimui. Sumažėjęs mokumas didina rizika, kad užsakovas gali likti nemokus, o padidėjusi rizika automatiškai didina nuostolingą verslą.

Juridiniai asmenys Lietuvoje, priklausomai nuo jų vykdomos veiklos, moka 25 skirtingus mokesčius. Lietuvos įmones slegia didelė mokesčių našta, tai ypač jaučiama smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje. Verslo skatinimas ir rėmimas nėra efektyvus. Taigi Lietuvoje nėra stabilios ilgalaikės mokesčių politikos, o tai neigiamai veikia verslą.

Lietuva pasirašiusi tarptautinius prekybos susitarimus su ES. Lietuvai įstojus į Europos Sąjunga panaikintos Lietuvos įmonių eksporto į ES kliūtis. Statybos įmonės gali vykdyti ES lėšomis finansuojamus projektus.

Taigi nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įsijungė į Europos Sąjungos bendrąją užsienio prekybos politikos erdvę, parėmė visus Europos Sąjungos sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat ES taikomus prekybos instrumentus trečiosioms valstybėms. Įstojus į ES pasikeitęs prekybos režimas reiškia, kad prekyboje su trečiosiomis šalimis Lietuva taiko vieningus su kitomis ES valstybėmis muitų tarifus bei prekybos instrumentus. ES valstybių narių prekyba su trečiomis šalimis ribojama tarifinėmis ir netarifinėmis reguliavimo priemonėmis. Lietuvai tapus ES nare, jos užsienio prekyba pasidalino į dvi dalis: prekybą bendroje rinkoje ir prekybą su trečiomis šalimis.

Krizės pasiekoje socialinės gerovės ateitis Lietuvoje atrodo labai miglota. Valstybė bando taupyti apkarpant bedarbių pašalpas ar išeitines kompensacijas, ilginant išėjimo į pensiją laiką. Taigi socialinės gerovės politikos, orientuotos į piliečių gerovę, pagalbą tiems, kam juos reikia – nėra.

Statistiniai duomenys paimti iš Lietuvos Statistikos Departamento svetainės. [3]

Taigi Lietuvoje aukštas nedarbo lygis, didelė infliacija ir mažas BVP vienam gyventojui. Nors situacija stabilizuojasi, tačiau ji lieka labai sudėtinga, o tai neigiamai veikia statybos verslą. Didelės kainos, bedarbystė, žemas pragyvenimo lygis nesuteikia galimybės žmonėms įsigyti ar remontuoti savo būstą, ar atlikti kitus statybos darbus. Dėl sudėtingos situacijos ir tausojimo politikos mažėja užsakymų skaičius bei paslaugų kaina. Tik atsigaunanti būsto paskolų rinka nuteikia optimistiškai statybos sritį.

Nepaisant gyventojų mažėjimo vis didesnė jų dalis siekia įgyti išsilavinimą, vien nuo 1996 metų iki 2007 metų šalyje baigusių vidurinę mokyklą padaugėjo net du kartus, o įgijusių aukštąjį išsilavinimą padaugėjo keturis kartus. Nepaisant tuo, jaunimui, gavusiam aukštąjį išsilavinimą sunku įsitvirtinti darbo rinkoje. Taipogi Lietuvoje didėja nusikalstamumas dėl didelio bedarbystės lygio, didelis alkoholio vartojimas. Religija Lietuvoje neįtakoja vartojimą, jis mažėja dėl pragyvenimo lygio kritimo, mokesčių.

Lietuvoje vartotojus gina Lietuvos Respublikos vartotojų apsaugos įstatymas bei kiti įstatymai, poįstatyminiai aktai kurių pagrindinė paskirtis yra ginti vartotojų teises. Taipogi Europos Bendrijos teisė sukūrė taisykles tam, kad būtų pasiekta harmoninga apsauga visiems Europos vartotojams. Problema – žinių trūkumas vartotojų apie savo teises.

Galima išskirti sekančias aplinkos teršimo rūšys, tai: cheminis, fizikinis, biologinis aplinkos teršimas bei vizualinė ir psichologinė tarša.

Statybos įmonėms, vykdančios valstybinės svarbos projektus būtina vadovautis aplinkosaugos įstatymais. Griežta įmonės aplinkosaugos politika taipogi suteikia galimybę konkuruoti rinkoje.

Norint teisėtai plėtoti verslą, verslininkas privalo gerai išmanyti valstybėje galiojančius įstatymus.

Vartotojų teisių apsaugai yra priimti sekantis įstatymai, tai vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kainų įstatymas, produktų saugos įstatymas, statybos įstatymas ir kt.[20]

Apibendrinant galima teigti, kad politinė, ekonominė, teisinė, socialinės aplinkos Lietuvoje nėra palankios statybos verslo plėtrai, ypač smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus. Nestabili politinė situacija, ilgalaikės stabilios mokesčių politikos nebuvimas, kuo pasiekoje didėja įmonių bei žmonių nemokumas, taupymo politika, biurokratija, aukštas nedarbo lygis bei emigracija, tame tarpe ir kvalifikuotų specialistų, valstybės biudžeto skylė, įsipareigojimų ES nevykdymas ir t.t., visa tai žlugdo smulkų ir vidutinį verslą, tame tarpe ir statybos įmones. Mažėja užsakymų skaičius, kaina, valstybė mažiau lėšų skiria statybos verslui, daugybė projektų užšaldomi.

Strateginis valdymas Statybos įmonė. (2015 m. Spalio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/strateginis-valdymas-statybos-imone.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:20