Stresas darbe. Streso tyrimas X įmonėje


Streso valdymo tyrimas. Stresas darbe tyrimas. Streso valdymo tyrimai referatai. Streso valdymas kursiniai. Streso valdymas x imoneje. Streso valdymo tyrimai 2012 referatai. Referatas streso valdymas darbe. Kursinis darbas imones x. Šiauliu tauro televizoriai. Streso ir jo valdymas organizacijoje kursinis darbas.

Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Teorinė dalis. Stresas. Stresas ir stresoriai. Streso padariniai. Darbo veiksniai galintys sukelti stresą. Streso valdymas. Individualios streso mažinimo priemonės. Organizacinės streso mažinimo priemonės. Rekomendacijos kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose. Pirminiai rekomenduojami prevenciniai veiksmai. Antriniai rekomenduojami prevenciniai veiksmai. Praktinė dalis. Streso lygio įmonėje „šiaulių tauro televizoriai“ tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.


Analizuojami klausimai: Kas yra stresas, kokios jo atsiradimo priežastys, kokios streso pasekmės ir padariniai, kaip valdyti psichologinį smurtą ir kaip su kovoti su patiriamu stresu.

Siekiant patikrinti, ar stresas darbe sukelia nepageidaujamą darbuotojų būseną ir elgseną bei kaštų organizacijai, tyrimo metu buvo renkami statistikos duomenys apie darbuotojų kaitą (darbuotojų išėjimą iš darbo savo noru), neatvykimus dėl ligos, pravaikštas ir nelaimingus atsitikimus. Kaip matyti iš 7 paveikslo, mažiausia darbuotojų kaita yra įmonėje A, kur ir streso darbe lygis yra žemiausias.

Tokie tyrimų rezultatai leidžia patvirtinti tyrimo metu iškeltą teiginį, kad stresas darbe sukelia nepageidaujamą darbuotojų būseną, t. y. ligas, ir didina kaštus organizacijai.

Psichinį stresą darbe gali suteikti daug veiksnių. Kai kuriuos, pavyzdžiui monotonišką darbą galimalengvai koreaguoti. Kitus, pavyzdžiui įpročius ar problemiškus žmonių tarpusavio santykius koreguoti sunkiau. Dirbant nuolat tenka bendrauti suįvairiais žmonėms: irzliais, ramiais, piktais, nedraugiškai nusiteikusiais ir pan. Tai kelia įtampą, kuri gali pasireikšti keliais tipais: emocinės, fizinės, elgesio reakcijos ir kognityvinių procesų.

Laiko stresą – kyla tada, kai truksta laiko užduotims atlikti;

Socialinį psichologinį stresą – kylantis įvairiuose bendravimo situacijose;

Fizinį stresą – kylantis įvairiuose stresinėse situacijose;

Streso valdymas – tai pastangos sumažinti streso šaltinių poveikį. Streso valdymas priklauso nuo žmogaus subjektyvių įvykio įvertinimų. Šie vertinimai gali būti pirminiai – kai vertinama streso pasekmė, ir antriniai – kai analizuojama streso priežastis.

Individualių streso valdymo strategijų pagrindą sudaro individualūs pokyčiai, t. y. ką darbuotojas gali pakeisti savyje, kad įveiktų ar išvengtų streso.

Ieškokti iššūkio. Sėkmė didina gebėjimą konstruktyviai panaudoti savo energiją. Sakoma, jog sėkmė sėkmę gimdo. Daug kas jaučia malonumą, įveikdamas kliūtis. Kita vertus, pernelyg dideli sunkumai gali išsekinti jėgas ir sukelti prislėgtą būseną. Todėl darbuotojo darbo krūviai turėtų būti kruopščiai parinkti, kad galimybės didėtų, o ne mažėtų.

Įvertinti, ko esate vertas. Save vertinti reikėtų realiai ir optimistiškai. Negatyvaus požiūrio taip pat esama. Būtina skaitytis ir su juo. Tačiau teigiamas savo vertės jausmas privalo reikštis laisvai. Teigiamam nusiteikimui būtinas sėkmės pojūtis. Savistaba – svarbus savo jėgų bei galimybių analizės būdas.

Sekti savo svorį. Sėkmingai dirbantys, plačius ryšius palaikantys, itin užsiėmę darbuotojai turi begales progų nesaikingai valgyti ir išgerti. Kasdien matome didėjančius darbuotojų antropometrinius duomenis. Antsvoris veikia žudančiai. Darbuotojams būtina sveika gyvensena, saikas, sveika mityba. Pristeigta specialių organizacijų, išleista knygų, atsirado specialistų, profesionaliai mokančių tinkamai maitintis. Labai svarbūs fiziniai pratimai, nes žmogaus kūnas skirtas darbui, be jo jis silpsta. Todėl reiktų kultivuoti tokią sporto šaką, pratimus, kurie teiktų didžiausią malonumą ir palaikytų sveikatą bei normalų svorį.

Venkti žalingų įpročių. Darbuotojams būdingi pas mus paplitę žalingi įpročiai: jie piktnaudžiauja tabaku, alkoholiu. Jų žala tiesiog proporcinga jų suvartojimui.

Kryptingas išraiškos judesių, būdingų emociniams išgyvenimams, sulaikymas. Visiems žinoma, kad emocijos visuomet susijusios su tam tikra išorine žmogaus išgyvenimo - baimės, liūdesio, džiaugsmo ir kt. išraiška. Emocinių būsenų savireguliacijos būdas – tikslingas emocinių reakcijų nuslopinimas, sulaikymas, jų užgniaužimas. Tramdydamas juoką ar šypseną, žmogus gali nuslopinti ir išgyvenamą linksmumo antplūdį; būdamas prislėgtas, žmogus gali prisiversti pakelti galvą ir nusišypsoti, o besišypsant liūdesys nyksta. Jei darbuotojas įsitempęs, suvaržytas, kad net jo raumenys įtempti, jis privalo sąmoningai juos atpalaiduoti, nusišypsoti aplinkiniams ir oponentui ar kolegoms. Jis pastebės, jog tai nuramino jį patį, jo emocinė įtampa nyksta. Emocijomis užsikrečiama, t.y. jos sukelia pamėgdžiojimo reakciją – kai kas nors kvatoja, mes patys imame šypsotis, juoktis. Reiškiamos, viešai demonstruojamos emocijos stiprėja, todėl būtina jas valdyti.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2011 m.
  • 25 puslapiai (5272 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 231 KB
  • Stresas darbe. Streso tyrimas X įmonėje
    10 - 1 balsai (-ų)
Stresas darbe. Streso tyrimas X įmonėje. (2011 m. Vasario 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/stresas-darbe-streso-tyrimas-x-imoneje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:45