Stresas, jo priežastys ir prevencija


Psichologijos savarankiškas darbas. Įvadas. Stresas ir jo požymiai. Streso atsiradimo priežastys. Streso prevencija ir valdymas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Psichiniai – t.y., pernelyg stiprus įvairių emocijų, tokių kaip pyktis, nerimas, baimė, išgyvenimas. Šios emocijos gali būti atsiradusios fizinių ir socialinių veiksnių įtakoje, tačiau yra ne mažiau skatinamos paties žmogaus.

Katastrofos – tai didelio masto įvykiai, kuriuos visi žmonės vertina kaip keliančius grėsmę (pavyzdžiui, karas, gamtos gaivalai).

Svarbūs gyvenimo pokyčiai – tam tikri įvykiai, reikšmingi žmogaus asmeniniame gyvenime. Tai gali būti kraustymasis, išėjimas iš darbo, vedybos ar skyrybos. Šie pokyčiai dažnai skatina nesaugumo, neapibrėžtumo pojūtį, kuris ir sukelia stresinę būseną. Ypač dažnai šiuos stresorius patiria suaugusieji iki 40 metų.

Kasdienis susierzinimas – tai, pavyzdžiui, kamščiai piko metu, įkyrūs kaimynai, ilgos eilės parduotuvėje, nemalonūs pokalbiai telefonu ir kita. Tokie iš esmės nestiprūs stresoriai ilgainiui kaupiasi ir yra bene dažniausia ligų, kuriems stresas daro įtaka, priežastis.

Pagal dirgiklių pobūdį, galima išskirti ir daugiau streso rūšių. Tai:

Vaikų ir jaunimo psichosocialiniai stresoriai (H. I. Kaplan, B. J. Sadock, 1988)

Susipyko su draugu/e, pradėjo eiti arba baigė mokyklą, paliktas namie vaikas

Organizmas, susidūręs su dirgikliu (stresoriumi), pirmiausia vertina jo keliamą grėsmę. Jei nustatoma, kad dirgiklis organizmui grėsmės nekelia, stresas nėra patiriamas. Tuo atveju, jei dirgiklis suvokiamas kaip grėsmė, prasideda antrinis vertinimas: ar grėsmė yra įveikiama, ar ne. Labai dažnai šis vertinimas priklauso ne objektyvios grėsmės, kurią situacija kelia iš tiesų, bet nuo subjektyvaus jos vertinimo – kaip minėta anksčiau, tas pats dirgiklis vienam asmeniui gali sukelti įtampą, kitam – gali ir nesukelti. Priklausomai nuo to, kaip suvokiamas stresorius, išsiskiria atitinkamai skirtingi hormonai (pirmiausia – tai epinefrinas ir norepinefrinas, tada adrenalinas, endorfinas, enkefalinas), kurie skatina neigiamas ar daugiau mažiau teigiamas emocijas.

Bet kuriuo atveju, išsiskyrę streso hormonai sukelia fiziologinę kūno reakciją „kovoti arba sprukti“ – raumenų įtempimą, padažnėjusį kvėpavimą ir širdies ritmą.

Susirasti tokį mėgstamą užsiėmimą, kad jis padėtų užmiršti visus nemalonumus – skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį;

Kaplan H. I., Sadock B. J. Synopsis Psichiatry. Wilkins, 1991. Žukauskas G. Abilitacija, stresas, reabilitacija. Vilnius, 1998.

Stresas, jo priežastys ir prevencija. (2014 m. Balandžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/stresas-jo-priezastys-ir-prevencija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:50