Streso įtaka sveikatai ir jo valdymas


Sveikatos referatas.

Įvadas. Streso atsiradimo priežastys. Streso nauda. Kitoks stresas. Streso įtaka sveikatai. Streso valdymo būdai. Individualūs streso mažinimo būdai. Išvados. Literatūra.


Darbo objektas - Streso įtaka sveikatai ir jo valdymas.

Darbo tikslas – Išanalizuoti streso įtaką sveikatai ir aprašyti jo valdymo būdus.

Darbo uždaviniai:

Aptarti streso atsiradimo priežastis.

Aptarti streso įtaką sveikatai.

Aptarti streso valdymo būdus.

Psichiniai: nervingumas, nerimas, irzlumas, depresija, nekantrumas, baimingumas, neviltis, nepasitenkinimas, nuotaikų kaita, prislėgtumas, susirūpinimas.

Pagal iš tiriamųjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) medicinos specialybės ir Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto studentai (pasirinkę Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakulteto bendrosios praktikos slaugos, kineziterapijos, odontologinės priežiūros specialybes), atliktus tyrimus buvo nustatytos streso priežastys . Respondentų pasiteiravus, kas, jų manymu, dažniausiai jiems sukelia stresą, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau universiteto studentų pažymėjo, jog stresą sukelia didelis mokymosi krūvis (89 proc.), miego stygius (74,3 proc.) ir mažai laiko poilsiui (69,9 proc.). Daugiau nei pusė (56,7 proc.) Panevėžio kolegijos studentų taip pat akcentavo, kad stresą sukelia didelis mokymosi krūvis. Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau kolegijos studentų nurodė, kad stresą sukelia nesutarimai šeimoje ar su draugais, finansinės problemos. (Daiva Karkockienė) Atlikus visus tyrimus paaiškėjo, kad socialiniai, emociniai ir fiziniai veiksniai rečiau sukelia stresą. Dažniausia streso priežastimi buvo įvardijami akademiniai veiksniai.

Kvėpavimas reaguoja į visus pokyčius – fiziologinius, aplinkos ir net socialinius (ginčai politinėmis temomis). Kinta kvėpavimo gilumas, dažnis. Nerimas, baimė taip pat keičia kvėpavimo pobūdį. Kasdieniniai stresai sukelia kvėpavimo sutrikimus. Normalus, gilus kvėpavimas gali tapti paviršinis stresinėje situacijoje, t.y. suaktyvėjus simpatinei nervų sistemai. Po streso kvėpavimas tampa ypač gilus – hiperventiliacija.

Širdies – kraujagyslių sistemos sutrikimai kyla dėl – biologinių, socialinių, genetinių, aplinkos, kultūrinių, psichologinių ir kitų priežasčių. Suaudrintos emocijos didina kraujo spaudimą, dažnina pulsą, daugiau pasisavinama deguonies, didėja cholesterolio koncentracija ir mažėja hemoglobino kiekis kraujyje. Širdies infarktą dažnai gali sukelti psichiniai, emociniai stresai, depresija, probleminės elgsenos: paranojos, psichozės.

Žmonių atsakymai rodo, kad stresas dažniausiai yra suprantamas kaip turintis neigiamą poveikį darbui – jo kokybei, motyvacijai dirbti. Daugumai žmonių stresas pasireiškia bloga nuotaika, kai kurios iš neigiamų emocijų, nors ir nedominuoja, tačiau yra tokios stiprios, jog pasireiškia baime eiti į darbą: nedidelė žmonių dalis kenčia nuo ilgalaikio streso pasekmių sveikatai – galvos skausmų, miego, kraujo spaudimo sutrikimų ir nuovargio, silpnumo. Didžioji dalis žmonių su stresu stengiasi susidoroti savarankiškai užsiimdami tiek pasyvia tiek aktyvia veikla. Tik nedidelė dalis stresui mažinti pasitelkia žalingus sveikatai ir neefektyvius streso valdymo būdus – vaistų, alkoholio vartojimą, rūkymą.

  • Sveikata Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2145 žodžiai)
  • Sveikatos referatai
  • Microsoft Word 215 KB
  • Streso įtaka sveikatai ir jo valdymas
    10 - 8 balsai (-ų)
Streso įtaka sveikatai ir jo valdymas. (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/streso-itaka-sveikatai-ir-jo-valdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:57