Streso rizikos veiksniai darbinėje aplinkoje


Sveikatos referatas.

Įvadas. Skyrius. streso teoriniai aspektai. Streso samprata. Streso įtaka sveikatai. Skyrius. stresas kaip rizikos veiksnys darbinėje aplinkoje. Darbinis stresas. Rizikos veiksniai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas. Psichosocialiniai veiksniai yra veiksmai ar aplinkybės, kurios daro įtaką darbuotojo psichologiniam atsakui į jo darbą ar darbo vietos aplinką. Didžiausią psichosocialinių rizikos veiksnių atsiradimo pasekmė – stresas darbe. Stresas – tai tam tikrų įvykių, kuriuos mes laikome grėsmingais, sunkiais, vadinamais stresoriais, suvokimas ir reagavimas į juos. Stresorius – nėra absoliuti sąvoka – tą patį dirgiklį skirtingi asmenys interpretuoja skirtingai. Tik nuo paties žmogaus priklauso, kokį stresą jie sukels (Goftaitė, 2011).

Psichosocialinė rizika ir su darbu susiję streso rizikos veiksniai turi daug įtakos žmonių sveikatai ir organizacijų bei nacionalinės ekonomikos klestėjimui. Kaip ir daugelis kitų su psichikos sveikata susijusių dalykų, stresas dažnai suprantamas neteisingai arba jo gėdijamasi. Tačiau jeigu į stresą būtų žiūrima kaip į organizacinę problemą, o ne kaip į asmeninę ydą, psichosocialinę riziką ir stresą galėtume valdyti kaip ir bet kurį kitą darbuotojų sveikatai ir saugai kylantį rizikos veiksnį (Čaikinienė, 2014).

Objektas – streso rizikos veiksniai darbinėje aplinkoje

Tikslas – išanalizuoti streso rizikos veiksnius darbinėje aplinkoje

Įveikos būdai, darantys netiesioginę įtaką sveikatai. Susiduriant su stresoriais ir atitinkamai į juos reaguojant fiziologiškai vei psichologiškai, asmenys savo elgesiu gali trukdyti organizmui atkurti pusiausvyrą, šitaip prisidedant prie ligų atsiradimo. Dėl patiriamo streso kartais be perstojo yra valgoma, prastai miegama, veikiant nerimo ir įtampos daugiau nei įprastai dirbama ir pan. Kai kurie žmonės susidūrę su stresu, ima vartoti alkoholį, įvairius vaistus, rūkyti ir pan. Toks elgesys, nors ir netiesiogiai, irgi daro įtaką sveikatai, padidina kai kurių ligų atsiradimo riziką.

Padidėjęs jautrumas kūno signalams arba klaidingas kūno reakcijų suvokimas. Žmonės, susidūrę su stipriais stresoriais, pastebi daugiau simptomų ir linkę kreiptis pagalbos, atlikę tyrimus medikai neranda fiziologinių pakitimų ar negalavimo priežasčių. Įvairius kūne vykstančius procesus veikia emocijos, kylančios susidūrus su stresoriais, būtent šie kūno pokyčiai ir gali būti interpretuojami kaip ligos požymiai.

Stresorių įtaka psichikos ar somatinės ligos atsiradimui. Nuolatinį stresą patiriantys žmonės tampa mažiau atsparūs ne tik virusinėms ar infekcinėms ligoms. Jų organizmas dėl imuninės sistemos susilpnėjimo tampa nepajėgus kovoti su piktybinėmis ląstelėmis, ir tai lemia onkologines ligas. Dėl ilgalaikio streso susergama ir kitomis ligomis, ypač širdies bei kraujagyslių sistemos, virškinimo organų. Taigi sutrikęs širdies darbas, skrandžio opos ir vėžinės ligos yra vienos dažniausių ilgalaikio ar nuolatinio streso pasekmių.

  • Sveikata Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2217 žodžių)
  • Universitetas
  • Sveikatos referatai
  • Microsoft Word 54 KB
  • Streso rizikos veiksniai darbinėje aplinkoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Streso rizikos veiksniai darbinėje aplinkoje. (2016 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/streso-rizikos-veiksniai-darbineje-aplinkoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:14