Streso tyrimas


Streso tyrimai. Stresas skaidres. Stresas tyrimas. Vaiku stresai ir prevencija. Stresas tyrimai. Skaidres streso. Streso tyrimai vgpt. Testas stresui. Stresas psichologines perkrovos. Tyrimai su stresu.

Psichologijos projektas. Stresas – sudėtinė gyvenimo dalis. Turinys. Stresas - amžiaus rykštė. Kas yra stresas ? Išsamiau apie streso sąvoką. Kasdieninis stresas. Trumpalaikis kasdieninis stresas. Daug valandų trunkantis kasdieninis stresas. Ilgalaikiai sunkumai, sukeliantys stresą. Ilgalaikė streso būsena. Sunkaus gyvenimo stresas. Gerasis ir blogasis stresas. Streso požymiai. Ar galima išvengti streso? Kaip tapti atsparesniems stresui. Stresai, psichologinės apkrovos bei jų prevencija. Streso ir nuovargio vystymosi teorijos ir modeliai. Streso fiziologija. Stresas, psichologinės problemos ir darbas kompiuteriu. Situacija lietuvoje, streso dažnis ir pagrindinės priežasties. Streso bei protinio nuovargio profilaktika. Reabilitacija ir streso mažinimo priemonės. Jei norite patirti mažiau streso. Venkite nereikalingo streso. Įveikite neišvengiamą stresą. Rekomenduojamas stresą mažinančių pratimų kompleksas. Studentų patiriamo streso ypatumai. Kasdieniai rūpesčiai. Gyvenimo pasikeitimai. Frustracija. Vidiniai konfliktai. Tyrimai. Išvados ir siūlymai. Literatūra ir kiti šaltiniai. Priedas nr. 1.


Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik ir kalba apie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais. Dėl visko, kas šiandien negerai, kaltinamas stresas – dėl mirties ir migrenos, skausmų menstruacijų metu ir žlugusios santuokos, dėl spuogų. Tiesą sakant, darosi baisu, kai dar ir dešimties metų nesulaukę vaikai skundžiasi dėl mokyklinių stresų , motinos dejuoja dėl stresų, kuriuos jos patiria ruošdamos su vaikais pamokas, taip pat dirbdamos namuose ir įstaigose, mokytojai – dėl stresų mokykloje, vyrai – dėl stresų šeimoje ar firmoje, pardavėjos – dėl stresų prieš kalėdas, turizmo firmų darbuotojai – dėl atostogų stresų, telefonistės – dėl daugybės skambučių, taksistai – dėl eismo. ,.

Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas: kiekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų, policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus. Trumpiau tariant, stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kas gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugaros skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo, net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl nutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko.

Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir savo pačių gyvenime: kartais galime kuo žvaliau trypti ištisą naktį doskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiai rėkiant susikalbėti su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur nieko eiti į darbą ar paskaitas, ir mums tai buvo nuostabu. O kartais ramioje draugijoje praleistas vakaras gali sukelti stresą, nes jis užtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia laiku būti darbe.

Streso tyrimas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/streso-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:05