Stroop efekto tyrimas


Psichologijos referatas. Įvadas. Metodika. Rezultatai ir jų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Vienas iš labiausiai tyrinėtų efektų suvokimo psichologijoje yra taip vadinamas Strūpo efektas (angl. Stroop effect). Pirmą kartą aprašytas žurnale Journal of Experimental Psychology 1935 m. amerikiečių mokslininko Stroop J.R tyrimas pavadintas jo vardu. Pagrindinė prielaida buvo, kad tiriamiesiems prireiks daugiau laiko skaityti žodžius, kai žodžio spalva nesutampa su jo reikšme. Stroop atliko eksperimentą, pateikdamas tiriamiesiems skirtingomis spalvomis užrašytus žodžius, reiškiančius spalvą (pavyzdžiui žodis “raudonas” buvo parašytas raudonai, žaliai, rudai, purpurine spalva) ir lygino atsakymų laiką su atsakymais, duotais žiūrint į tuos pačius žodžius, parašytus juodai. Tiriamieji turėjo pasakyti, ką šie žodžiai reiškia. Kito eksperimento metu buvo prašoma reaguoti į spalvą ir lyginami spalvotai parašyti žodžiai su tokių pat spalvų kvadratais.

Rezultatai buvo labai įdomūs. Laiko skirtumai, gauti įvertinant kiekvieną žodį pagal prasmę, kai jis buvo parašytas spalvotai ir juodai, statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tačiau, kai buvo reaguojama į žodžio spalvą, tiriamieji sugaišo statistiškai reikšmingai daugiau laiko, įvertindami žodžius, parašytus spalvotai, nei spalvotus kvadratus.

Šie rezultatai aiškinami labai įvairiai. D. Lander pateikia tris teorijas, aiškinančias Stroop efektą:

Automatizmo teorija. Jos autorius Cattell teigia, kad automatiška tendencija skaityti žodžius interferuoja su mechanizmais, reikalingais įvardinti žodžio spalvą. Kadangi dėl didelės praktikos skaitymas tapo labiau automatiškas, jis yra greitesnis, nei spalvų įvardijimas ir naudoja mažiau kognityvinių resursų.

Paralelių procesų teorija. Prie šitos teorijos prisidėjo Cohen, Dunbar McClelland ir McLeod. Jie mano, kad tai, kas vyksta nėra tiesiog požymių rinkimas, kol sprendimas priimamas. Esminė šios teorijos idėja yra ta, kad svarbesnis yra skirtingas kelių, kuriais perduodama informacija, pralaidumas, o ne skirtingas procesų greitis. Kadangi automatizuoti keliai turi didesnį pralaidumą, tai ir lemia Stroop eksperimento duomenų asimetriškumą.

Stroop efekto tyrimas. (2015 m. Spalio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/stroop-efekto-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:05