Studentų požiūris į homoseksualius žmones


Sociologijos kursinis darbas.

Įvadas. Tyrimo metodika. Diskriminacija dėl orientacijos. Daugeriopa diskriminacija. Diskriminacijos pasėkmės. Nevienodos galimybės. Pasirinkimo laisvė. Seksualumas, vyriškumas ir homofobija kolegijoje. Sąvokų paiškinimai. Išvados. Literatūra. Priedai.


Lietuva yra viena iš šalių, kuri nepasižymi tolerantiškumu, ypač homoseksualams. Daugelis labai sureikšmina juos ir skiria itin didelį nepakantumą jiems. Ši seksualinė mažuma kasdien susiduria su diskriminacija, pašaipomis, kartais net ir su smurtu. Steoreotipas, kad visuomenė turi būti prieš homoseksualus ne tik kuria nepakantumą, bet ir gadina visuomonenės gerovę. Vis dažniau visuomenėje yra apie tai kalba ir keliama ši tema aukštyn. Ir tai tik kursto pyktį bei nepakantumą šalyje. Lietuvoje trūksta ne tik tolerancijos jiems, bet ir tyrimų kodėl taip yra, kokios to priežastys bei pasekmės. Iš esmės daugelis lietuvių yra prieš šį homoseksualų judėjimą. Bet kodėl jie taip akivaizdžiai tai rodo nėra ištirta. Taip pat yra žmonių, kurie juos toleruoja ir pripažšįsta. Dažniausiai jie to neparodo arba nepasako, nes nori išvengti pašaipų ar patyčių ir kai kurie gali manyti, kad jie yra tokie patys arba prijaučiantys homoseaksualumą. Daugelyje šalių šios seksualinės mažumos judėjimas buvo uždraustas t.y. paradai, santuoka ir t.t. Tačiau mūsų šalyje kuo toliau, tuo labiau jie yra remiami bei saugomi ir vis daugiau išleidžiama įstatymų, kurie jiem suteikia vis daugiau privilegijų. Pavyzdžiui, tokių kaip ir visi turi: auginti vaikus, gyventi santuokoje. Taigi, šiame darbe mes ir norėsime sužinoti ką mano studentai apie homoseksualus, ar jiems jie yra priimtini, ar tiesiog jų netoleruoja.

Duomenys: kiekybinio pobūdžio, tačiau dauguma duomenų yra kokybinio pobūdžio - teiginiai, apibūdinantys stebėjimus, vertinimus, interpretacijas t.t.

Anketa buvo atliekama pagal iš anksto sugalvotą planą – paruoštą klausimyną. Klausimyną sudarė dvylika klausimų iš kurių dešimt buvo pagrindinių.

Lytinė orientacija parodo kiekvieno individo potraukį į lytinį ar kitokį bendravimą su tam tikra lytimi. Tai gali reikšti norą lytiškai bendrauti su priešingos lyties atstovais, tos pačios lyties asmenimis t.y. gėjai, lesbietės ar su moterimis ir vyrais (biseksualūs abiejų lyčių žmonės) taip pat transeksualais. Tačiau visi turi savo pasirinkimo laisvę. Kadangi mūsų visuomenėje dominuojanti yra heteroseksuali orientacija, homoseksualūs žmonės dažniausiai atsiduria mažiau palankiose sąlygose, – jie dėl savo orientacijos dažniausiai patiria įvairią heteroseksualių žmonių diskriminaciją. Pastebima, jog diskriminacija gali kilti iš blogų arba gerų paskatų, sąmoningai arba nesąmoningai, teisėtai arba neteisėtai, susietai arba nesusietai su reikšmingu sėkmės veiksniu. Nepaisant jos pasireiškimo formos, jos poveikis visada yra vienodas. Viena žmonių grupė grupinio identiteto, socialinės kategorijos, stigmos ar jai priskirtų charakteristikų pagrindu yra pastatoma į mažiau palankią situaciją nei kita, apribojant pirmosios galimybes veikti bei pelnyti sėkmę (Dipboye, Colella, 2005). Diskriminacija pasireiškia įvairiais lygiais – kultūriniu, socialiniu, instituciniu ar individo. Dėl savo sudėtingo ir įvairaus priežastingumo bei apraiškų, diskriminacija bei jos suvokimas ir šiuo metu išlieka vienas dominuojančių veiksnių daugelio mažumų narių gyvenime Europos bei Šiaurės Amerikos šalyse. Diskriminacija tradiciškai apibrėžiama kaip nepagrįsti negatyvūs veiksmai, pažeidžiantys individų ar jų grupių lygiateisiškumą (Dovidio, Michelle, 2005). Kitaip tariant, diskriminuoti – tai elgtis su žmonėmis skirtingai, negatyviai bei jiems nepalankiai dėl asmeninių jų charakteristikų. Pastarosios paprastai apima lytį, rasinę bei etninę prigimtį, religiją bei įsitikinimus, negalią, amžių bei lytinę orientaciją. Iš tiesų šios charakteristikos apibūdina ne tik individus, jos tinka ir pagrindinėms atskirties arba mažumų grupėms apibrėžti.

Specialistai pažymi, kad Lietuva išlieka viena netolerantiškiausių valstybių Europoje (Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje, 2006). Tačiau lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl lytinės orientacijos. 1992 metais Pasaulinė sveikatos organizacija išbraukė homoseksualumą iš Tarptautinio ligų sąrašo, taip teigdami, jog tai nėra liga. Bet daugelis žmonių homoseksualumą tapatina su amoraliu elgesiu, psichikos ligom ar iškrypimu. Vis dažniau pastebime, jog apie šį reiškinį ima kalbėti ir viešieji asmenys, pavyzdžiui politikai (Gražulis P.). Kurie nesidrovi pasakyti ir „aštresnio“ komentaro apie juos. Nepakantumas kai kurių mažumų atstovams didėja, o jei ir nedidėja, tai išlieka išskirtinai aukštas.

Studentų požiūris į homoseksualius žmones. (2016 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/studentu-poziuris-i-homoseksualius-zmones.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 01:58