Stumbras. Rūšies apibūdinimo referatas


Stumbro aprasymas. Stumbro kvepavimas. Stumbro mityba. Stumbras gyvunas. Stumbrų mityba. Stumbrų paplitimas. Stumbrų populiacija lietuvoje. Stumbru paplitimas lietuvoje. Stumbras gyvunas lietuvoje. Kaip kvepuoja stumbras.

Biologijos referatas. Stumbras – didžiausias šiuo metu lietuvoje gyvenantis žvėris. Lietuvoje stumbrų kaulų liekanų randama nuo vidurinio holoceno. Jo liekanų. Rasta prie marijampolės (. Kaukolės ir keli kaulai),. Prie telšių (. Kaukolė; laikoma kauno zoologijos muziejuje). Daug stumbrų kaulų rasta punios kapinynuose (alytaus rajonas), trakų ir vilniaus rajonų piliakalniuose. Pastaruosiuose rasta xv-xvi a. Gyvensuių stumbrų kaulų. Ldk stumbrai buvo paplitę giriose nuo pripetės iki nemuno žemupio. Mokslinė klasifikacija. Išvaizda. Fiziologija ir mityba. Paplitimas. Stumbras lietuvos raudonojoje knygoje ir stumbrynuose. Nuotraukos.


Jo liekanų 1930 m. Rasta prie marijampolės (4 kaukolės ir keli kaulai), 1936 m. Prie telšių (1 1952-1961 m. Daug stumbrų kaulų rasta punios kapinynuose (alytaus rajonas), trakų ir vilniaus rajonų piliakalniuose. Pastaruosiuose rasta xv-xvi a. Gyvensuių stumbrų kaulų.

Stumbras buvo svarbus medžioklės objektas. Didžiųjų žvėrių (tarp jų ir stumbrų) medžiokles rengdavo didysis kunigaikštis. Jogailos įsakymu, be kitų žvėrių, daug stumbrų buvo sumedžiota kariuomenei maitinti prieš žalgirio mūšį. Yra žinių, kad ldk didysis kunigaikštis vytautas didysis, trakuose turėjęs žirgyną, kuriame buvo ir stumbrų. Už sumedžiotą be leidimo stumbrą pagal Lietuvos statutą (xvi a. ) reikėjo mokėti 20 kapų grašių baudą. Stumbrai buvo sparčiai medžiojami augusto iii laikais. Ldk paskutiniai stumbrai išnyko xviii a. Viduryje.

Xx a. Pradžioje pasaulyje stumbrai buvo beišnykstantys. Į Lietuvą pirmieji stumbrai atvežti 1969 m. , 1971 m. Gimė pirmieji jaunikliai. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 3500 stumbrų, Lietuvoje apie. Didesnioji jų dalis yra laisvėje ir jau tapo visai laukiniais žvėrimis. Pagrindinis stumbrynas – pašilių stumbrynas, panevėžio rajone.

Kai kurie Lietuvos vietovardžiai ir vandenvardžiai (pvz. , stumbragiriai, stumbrai, stumbrinė, stumbrys) rodo čia buvus stumbrų. Kauno ąžuolyno parke 1979 m. Pastatyta stumbro skulptūra.

Senovėje buvo paplitęs visoje pietų ir vidurio europoje iki volgos ir kaukazo kalnų, o taip pat ir Lietuvoje. Jo paplitimas mažėjo didėjant gyventojų skaičiui bei žmonėms apgyvendinant stumbrų gyvenamas teritorijas. Anksčiausiai stumbrai išnyko galijoje (viii a. ), šiaurės švedijoje (xi a. ) ir anglijoje (xii a. ). Ardėnuose ir vogėzuose stumbrai išgyveno iki xva.

Stumbrų populiacija ilgiau išliko rytų europoje ir transilvanijoje, paskutinis šios rūšies atstovas mirė 1790m. , o šiaurės rytų regionuose stumbrai išsilaikė dar ilgiau, nes teisiškai buvo lenkijos karalių, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir rusijos carų nuosavybė. Xvi a. Pabaigoje žygimantas senasis už stumbro sumedžiojimą įteisino mirties bausmę. Nepaisant šių draudimų stumbrų populiacija vis tiek mažėjo ir šiose valstybėse.

Daugybė stumbrų tapo i pasaulinio karo vokiečių kariuomenės aukomis. Okupavus šiaurinę lenkijos dalį (taip pat belovežo girią), buvo nužudyta 600 gyvūnų - dėl mėsos, kailio ir ragų. Vokiečių mokslininkai prašė atkreipti armijos karininkų dėmesį į visišką stumbrų populiacijos sunaikinimą, tačiau pasibaigus karui gyvi buvo likę tik stumbrai.

  • Biologija Referatai
  • 2011 m.
  • 17 puslapių (1801 žodis)
  • Universitetas
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 1450 KB
  • Stumbras. Rūšies apibūdinimo referatas
    8 - 1 balsai (-ų)
Stumbras. Rūšies apibūdinimo referatas. (2011 m. Sausio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/stumbras-rusies-apibudinimo-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:45