Suaugusiųjų pasaulio raiška lietuvių autorių knygose vaikams: 2010 metų patirtis


Lietuvių bakalauro darbas. Dvaikystė, tai pats gražiausias gyvenimo periodas, kuriame tiek daug patiriame, suprantame, prarandame ir atrandame. Gražiausias dalykas vaikystėje - knygos, kurios vaikus nukelia į dar neatpažintus herojų gyvenimus, padeda geriau suprasti koks pasaulis jį supa, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, kurį kelią gyvenime pasirinkti. Be to, dauguma šiandieninių knygų yra be jokios žinutės vaikams, be jokio jausmo, tik iliustracijų kratinys. Todėl kartais prasminga aiškintis kūrybos vaikams genezę, pasidomėti rašytojo požiūriu į jo paties vaikystę, ryšiais su vaikų pasauliu, kurį jis išreiškia per suaugusiojo pasaulį, jo paveikslą bei mažo ir didelio žmogaus santykius. Tokiu būdu vaikas mokosi būti suaugęs, savarankiškas, mokosi elgtis su artimaisiais, gyvąja gamta. Vaikas toks pat žmogus kaip ir mes, suaugusieji, tik jis dar mažas, tik jo emocijos stipresnės, įspūdžiai gilesni, vidinis pasaulis spalvingesnis bei tyresnis ir nepalyginti turtingesnis negu suaugusiųjų. Dar senovės graikų poeto aristofano komedijoje „debesys“ buvo pateikta tokia scena: orus ir garbingas tėvas supyko ant sūnaus už pastarojo „lengvabūdišką“ elgesį. Mat, tėvui paprašius sūnaus padainuoti ką nors iš senųjų autorių – simodino ar eschilo, šis apšaukė juos pasenusiais, nebemadingais ir, priešingai savo gimdytojo valiai, ėmė deklamuoti monologą iš euripido raštų. Suprantama, garbingasis tėvas neteko kantrybės: tik pamanykite, koks amoralumas! Taigi, suaugusiųjų, tėvų ir vaikų konfliktas bei tarpusavio supratimo ir bedravimo stoka egsistavo nuo pat žmonijos kultūros ir civilizacijos pradžios. Jis visada komplikuodavo jaunesniųjų ir vyresniųjų santykius. Tokio konflikto neįžvelgtume nebent pirmykštėse, barbarišką, laukinį ar kitaip suvaržytą gyvenimą gyvenančiose gentyse ir tautelėse, kurių egsistenciją ir atskiro žmogaus elgesį griežčiausiai reguliuodavo kanonizuoti papročiai. Todėl turime pagrindo teigti, kad suaugusiųjų ir vaikų konfliktas bei tarpusavio bendro supratimo stoka atsirado ir rutuliojasi kartu su civilizacija, kartu su tam tikromis besiplėtojančiomis žmogaus pažiūrų ir elgesio laisvėmis. Kuo laisvesnė, demokratiškesnė visuomenė ir kuo intensyviau vystosi bendroji kultūra, tuo tas konfliktas gali būti ryškesnis. Ši problema egzistuoja ne tik gyvenime, bet ir literatūroje, prozoje vaikams. Darbe analizuosime augančio žmogaus (čia amžiaus cenzas nėra svarbus) ir suaugusiojo santykių raišką šiandieninėje literatūroje. Juk nuostabios vaikystės akimirkos, mažo ir didelio


Vaikystė, tai pats gražiausias gyvenimo periodas, kuriame tiek daug patiriame, suprantame, prarandame ir atrandame.

Gražiausias dalykas vaikystėje - knygos, kurios vaikus nukelia į dar neatpažintus herojų gyvenimus, padeda geriau suprasti koks pasaulis jį supa, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, kurį kelią gyvenime pasirinkti.

Vaikų literatūros prielaidos ėmė rastis dar xvii amžiuje, kai pradėjo formuotis proto kultūra, kai įsigalėjo žmogaus auklėjimo idėjos. Xx amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį vaikų literatūra galutinai įsitvirtino kaip savarankiška litaratūros atšaka, o xxi amžiuje ji klęsti ir kasmet išleidžiama vis daugiau knygų vaikams. Gaila tačiau tik 20 % sudaro naujai parašyti Lietuvių autorių kūriniai, kurių nemaža dalis, anot kęstučio urbos, yra provincialūs, stereotipiniai leidiniai, sukurti atsitiktinių autorių, kurie labiau siekia įamžinti savo vardą, o ne meninių tikslų, arba tiesiog yra menkos literatūrinės vertės .

Be to, dauguma šiandieninių knygų yra be jokios žinutės vaikams, be jokio jausmo, tik iliustracijų kratinys.

Dar senovės graikų poeto aristofano komedijoje debesys buvo pateikta tokia scena: orus ir garbingas tėvas supyko ant sūnaus už pastarojo lengvabūdišką elgesį.

ši problema egzistuoja ne tik gyvenime, bet ir literatūroje, prozoje vaikams. Juk nuostabios vaikystės akimirkos, mažo ir didelio žmogaus santykiai, ryšys ir požiūris į vienas kitą suvokiamas skirtingai. Vaikas visais pojūčiais jaučia ir kiekvieną akimirką stebi suaugusiųjų nuotaiką, elgseną, perima vertybines nuostatas. Ir nors 2010 m. Išleista nemažai kūrinių, tačiau yra kūrinių, kurių analizuoti nepavyks, nes juose nėra išrekšta darbe nagrinėjama problematika.

Temos aktualumas. Xxi a. – amžius, kai gyvename dideliu tempu. Suaugusiems ne visada užtenka laiko padainuoti vaikui dainelę, pabūti kartu, o dabartinės senelės dažniausiai gyvena atskirai ir nemoka pasakų. Todėl suaugusieji vaiko vidinį  pasaulį bando paveikti per meną, dailę, o ypač per literatūrą, kaip kažką aukšto, tyro, gražaus, kaip žmogaus dvasingumo ir dorinio augimo versmę, artimą vaikystei. Todėl šiandieninės knygos padeda ayskleisti pasaulį vaiko akimis per suaugusiųjų prizmę, kadangi kad ir kokias gražias knygas beskaitytume, apie kokius gražius dalykus bekalbėtume ar išgyventume, turime atskleisti vaikui, kad šalia jo yra ir blogis, šalia džiaugsmo - skausmas, nusivylimas, liūdesys.

Suaugusiųjų pasaulio raiška lietuvių autorių knygose vaikams: 2010 metų patirtis. (2011 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/suaugusiuju-pasaulio-raiska-lietuviu-autoriu-knygose-vaikams-2010-metu-patirtis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:04