Subjektinė teisė


Teisės skaidrės. Subjektinė teisė. Subjektinė teisė – tai konkretaus asmens galimybė pasirinkti tam tikrą elgesio variantą. Subjektinių teisių pripažinimas (sankcionavimas) asmeniui yra pirmasis jo teisinio savarankiškumo požymis. Subjektinės teisės turinį. Subjektinė teisė yra daugiaaspektė teisės kategorija. Pavyzdžiui, subjektinė teisė į žodžio laisvę leidžia piliečiui kalbėti susirinkimuose ir mitinguose. Čia paminėtais leidimais. Subjektinės teisės požymiai Tai leistino elgesio matas (bet ne pati veika). Svarbus subjektinės teisės požymis yra tas. Jeigu subjektinė teisė bus pažeista kito asmens arba bus trukdoma ja pasinaudoti. Galima skirti dvi. Valios (arba pasirinkimo) teorijos atstovai aiškina. Neabejotinai dominuojanti teisės moksle (ir. Akcentuotina, kad dominuojančios teorijos yra intereso teorijos (jos palaikomos Lietuvos teisės moksle). Subjektinės teisės klasifikuojamos pagal. KILMĘ Žmogaus teisės ir. TEISĖS SRITIS Konstitucinės teisės Civilinės teisės Darbo teisės ir kt. Teisių santykį su kitų asmenų teisinėmis pareigomis aabsoliučios teisės. POBŪDĮ Turtinės teisės, kurios susijusios su turtu(pavyzdžiui. Objektinės ir subjektinės teisės santykis. Objektinė teisė be subjektinės teisės būtų tik socialinė tvarka. Taigi subjektinė teisė - tai konkrečiam asmeniui įstatymo leisto ar neuždrausto elgesio. Literatūra. Teisės teorijos įvadas.


Subjektinės teisės turinį sudaro elementai-teisinio santykio subjekto teisinės galimybės: a) pačiam atlikti tam tikras tiek faktines, tiek juridines veikas (veiksmus ar neveikimą); b) reikalauti, kad kiti asmenys įvykdytų savo pareigas; c) imtis priemonių subjektinei teisei ginti (kreiptis į kompetetingas institucijas, kad apgintų jo teises ir teisėtus interesus).

Galima skirti dvi teorijas, aiškinančias subjektinės teisės prigimtį – tai intereso (arba poreikio) bei valios (arba pasirinkimo) teorijos.

Neabejotinai dominuojanti teisės moksle (ir, kaip minėta, nacionaliniame teisės moksle) yra intereso (arba poreikio) teorija, pagal kurią asmuo turi tokią subjektinę teisę, kuri užtikrina jo interesus (poreikius). Šiai pozicijai pritartina, nes ji suponuoja, kad kiekvienaas asmuo(net neveiksnus) turi subjektines teises. Būtent šį teorija, grindžiama moraliniu įsitikinimu, kad kiekvienas asmuo gimsta lygus su lygiomis žmogaus teisėmis ir turi tam tikrus objektyvius interesus,leidžia žmogaus teises laikyti juridinėmis, jas traktuoti teisinėmis.

Akcentuotina, kad dominuojančios teorijos yra intereso teorijos (jos palaikomos Lietuvos teisės moksle). Taip pat pabrėžtina, kad H. Kelsenas, kuris, kaip minėta, apskritai neigia subjektinės teisės egzistavimą, taip pat logiškai neigia ir bet kokias teorijas, aiškinančias subjektinę teisę. Pasak H. Kelseno, grynoji teisės teorija atsikrato subjektyvistinio požiūrio į teisę, t. y. tokio požiūrio, kai į teisę žvelgiama tik paisant kurios nors šalies interesų.

KILMĘ Žmogaus teisės ir laisvės, kurias kiekvienas asmuo turi nuo gimimo.

  • Teisė Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (1337 žodžiai)
  • Teisės skaidrės
  • MS PowerPoint 17 KB
  • Subjektinė teisė
    10 - 2 balsai (-ų)
Subjektinė teisė. (2015 m. Gegužės 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/subjektine-teise.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:46