Sugebėjimas spręsti problemas


Psichologijos referatas. Nepakankami įgūdžiai spręsti problemas. Kas yra problema? Problemų tipai. Sistematizuotas problemų sprendimas. Kaip išsirinkti tinkamą metodą problemai spręsti. Vadovų turinčių (neturinčių) įgūdžių problemoms spręsti charakteristika. Jėgų lauko analizė.


Kartą grupė draugų sėdėjo bare. Jie aptarinėjo, kaip galima būtų geriau praleisti laiką. Buvo iškelta keletas pasiūlymų: nueiti į baseiną, pažiūrėti kino filmą, pažaisti kortomis ar futbolą, kartu paruošti stalą, pasiklausyti muzikos ir t.t. Kai tik atsirasdavo nauja idėja, dalis grupės ją palaikydavo, kita dalis atmesdavo. Palaipsniui vakarėjo ir galiausia vienas iš draugų pareiškė: ,,Dabar jau vėlu kuom nors užsiimti, belieka sėdėti čia ir toliau gerti". Draugai nusivylę atsiduso ir užsisakė eilinę gėrimų porciją.

Kaip parodo ši istorija, problemų identifikavimas ir jų sprendimas - nuolatinis žmonių užsiėmimas. Ir tik nedaugelis žino, kaip efektyviai jas išspręsti. Pirmutinė visų vadybininkų užduotis - problemų sprendimas, todėl metų metais kauptas patyrimas šioje srityje yra jų darbo pagrindas.

Problemų sprendimas niekada nebūna lengvas, bet galima išsiugdyti tam tikrus įgūdžius, todėl šioje dalyje pateikiami 3 galimi problemų sprendimo aspektai, padedantys pasiekti tikslą:

3. Žmonių ir resursų panaudojimas, kurie galėtų padėti išspręsti problemas.

Šie 3 aspektai yra efektyvus kelias, vedantis link tikslo, nors jie prasmingi ir kaip savarankiški metodai, kurie gali būti analizuojami įvairiais kitais aspektais.

Vyrauja tendencija prilyginanti problemų sprendimą sprendimų priėmimui. Šie abu procesai persipina, tačiau tarp jų yra ir skirtumų.

Pažodine prasme sprendimas yra užbaigtas teiginys. Tai tokia riba procese, kuomet mąstymas apie kurį nors dalyką pasiekia galutinį arba baigiamąjį tašką. Pati paprasčiausia priežastis šiam procesui sutrumpinti yra jūsų arba jūsų grupės sprendimas imtis tam tikro veiksmo, net jeigu šis neturi nieko bendro su kitu veiksmu ar gali jam sutrukdyti. Jau pačiame žodyje sprendimas glūdi tam tikros rūšies veiksmas. Po to, kai jūs arba jūsų grupė ėmėsi šio veiksmo, visuomet sulauksite atitinkamos reakcijos iš tų, kuriuos šis veiksmas palies. Reakcija gali būti įvairi, pradedant pykčiu, nusivylimu, susierzinimu ir baigiant laime arba džiaugsmu. Šių sprendimų pasekmės skirstomos į .dvi kategorijas:

a - akivaizdžios pasekmės - tiksliai galima nusakyti arba numatyti rezultatus;

b - slaptos pasekmės, kurių negalima nusakyti, kurių Jūs negalite numatyti.

Žodis problema yra dažnai vartojamas ne pagal prasmę, be to šis žodis pasižymi labai plačiu pritaikymu. Paprasčiausia problemos išraiška – galvosūkis, gali nereikalauti jokių veiksmų arba paveikti jūsų gyvenimą kaip ir sprendimas. Kitos problemos, su kuriomis žmonės susiduria per gyvenimą, gali turėti ypatingų pasekmių jiems patiems, jų aplinkai arba netgi aplinkai, kurioje jie gyvena. Žmonės pasireiškia įvairiais sugebėjimais ir skirtingu patyrimu tuo metu, kai jie susiduria su problemomis. Kai kurie turi didelio patyrimo, sprendžiant komplikuotus atvejus, tokius kaip genetinės struktūros, tačiau yra bejėgiai, kai reikia priimti eilinį sprendimą. Taip lygiai kai kurie sugebantys priimti sprendimus neturi tų protinių sugebėjimų, kurie taip ryškiai pasireiškia pas galvosūkiu sprendėjus.

Problema gali būti aprašoma kaip užduotis, kuri:

pirma, žmogui su ja susidūrus, reikalauja sprendimo,

antra, žmogus gali neturėti parengtu procedūrų jai išspręsti,

trečia, žmogus gali mėginti surasti arba parengti sprendimą.

Faktas, kad tikslas negali būti pasiektas tiesiogiai ir nedelsiant

Faktas, kad daromos sąmoningos pastangos tikslui pasiekti

Ne visos problemos yra tapačios. Jos skirstomos į skirtingas kategorijas. Kai kurios iš jų yra organizacinės, su kuriomis susiduriama darbe. Kitos gali būti grynai individualios arba asmeninės. Pagrindimai problemų tipai galėtų būti tokie:

1. Potenciali problema. Šis problemos tipas pasireiškia, kai jūs, kaip individas arba organizacija, kurioje jūs dirbate, šiuo momentu esate visiškai patenkinti tuo, kaip tvarkomi reikalai, bet Jums akivaizdu, kad dabartinė sistema nėra pakankamai gera ateityje. Tai gali atsitikti, pavyzdžiui, dėl to, kad įvedama nauja technologija, keičiasi darbo pobūdis, mažėja mokinių skaičius mokyklose. Yra poreikis planuoti ateičiai ir numatyti problemas, kurios gali iškilti.

2. Gerinimo problema. Bandoma atsakyti į klausimus: Ar šiuo metu daroma kažkas, kas nėra gerai, nesaugu ar neleidžia pasiekti norimų rezultatų? Ar nustatyti standartai, kurių reikia laikytis, o jų nesilaikom?. Dėl šių priežasčių yra poreikis pakeisti ir pagerinti situaciją. Automobilių kompanija Volvo prieš kelis metus nustatė, kad, naudojant konvejerinę sistemą, kokybė blogėja. Atsirado poreikis tobulėti. Volvo pasiekė gerų rezultatų, pakeisdama egzistuojančią darbo sistemą grupiniu metodu, kada grupė yra atsakinga už automobilio gamybą nuo pradžios iki galo. Kokybė iš karto pagerėjo.

  • Psichologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (4074 žodžiai)
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 202 KB
  • Sugebėjimas spręsti problemas
    10 - 8 balsai (-ų)
Sugebėjimas spręsti problemas. (2015 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/sugebejimas-spresti-problemas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:42