Suomijos makroekonominių rodiklių analizė


Ekonomikos referatas. Įvadas. Teorinė dalis. Bendrasis vidaus produktas(BVP). Bendrasis nacionalinis produktas. Nedarbo lygis. Importas. Eksportas. Infliacija. Praktinė dalis. Bendrasis vidaus produktas (BVP). Bendrasis nacionalis produktas. Nedarbo lygis. Importas. Eksportas. Tiesioginės užsienio investicijos. Infliacija. Valstybės skola. Biudžeto deficitas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiame referate aptarsiu šiuos makroekonominius rodiklius: bendras vidaus produktas(BVP), bendrasis nacionalinis produktas, importas ir eskportas, nedarbo lygis ir infliacija.

Informacija rinkta ne tik iš gautų žinių paskaitų metu, bet ir iš įvairių ekonomikos knygų bei iš internetinių svetainių.

Darbo tikslas: susipažinti su Suomijos makroekonominiais rodikliais ir juos įvertinti.

Darbo uždaviniai: Išanalizuoti literatūrą aktualia tema, susipažinti su Suomijos pagrindiniais makroekonominiais rodikliais, juos išanalizuoti.

Įmonių išlaidos – bendrosios investicijos žymimos simboliu I (angl. Investment). Investavimas yra ūkinė veikla, kurios metu ištekliai naudojami naujam, realiam kapitalui kurti arba esamiems objektams atnaujinti. Realus kapitalas yra ūkinėje veikloje naudojamos gėrybės, kurios esti ankstesnės gamybos rezultatas. Bendrosios investicijos apima grynąsias investicijas ir reinvesticijas.

Vyriausybės išlaidos žymimos simboliu G (angl. Government). Jas sudaro vyriausybės ir jos žinybų perkamų iš privataus sektoriaus prekių ir paslaugų suma. Čia įeina ir valstybės tarnautojų paslaugos.

BVP skaičiavimas pajamų būdu susideda iš darbo užmokesčio W (angl. Wages), nuomos pajamų R (angl. Rent income), palūkanų i (angl. Interests), pelno ∏ (angl. Profit), amortizacijos D_e (angl. Depreciation) ir netiesioginių mokesčių T_i (angl. Taxes indirect).

BVP = W + R + i + ∏ + D_e + T_i.

Bendrasis nacionalinis produktas, sutrumpintai BNP , rodantis bendrą visos pagamintos šalies ūkyje produkcijos ir visų suteiktų paslaugų per tam tikrą laiko tarpą, pvz., metus, vertę, yra plačiausiai naudojamas ekonominio funkcionavimo rodiklis. BNP įvertinimai, Vyriausybės skelbiami praėjus kelioms savaitėms po kiekvieno ketvirčio pabaigos, tuoj pat yra gana aktyviai analizuojami ekonominėje spaudoje, kad būtų įvertinta esama ekonomikos būklė bei numatytos jos perspektyvos.

Tačiau, lyginant šalis pagal jų BNP lygį, kuris apskaičiuotas naudojant nacionalinių valiutų kursus, galima gauti ir klaidingą įvertinimą, kuris skirtųsi nuo realaus BNP vertinimo. Juk valiutų kursai sparčiai kinta, be to, pvz., Kinija dirbtinai palaiko žemesnį juanio kursą, vykdydama masines intervencijas rinkoje.

Norint apskaičiuoti BNP, pirmiausia reikia išvengti dvigubo skaičiavimo, kitaip tariant, tos pačios produkcijos įvertinimo kelis kartus. Tai nėra paprasta, nes gaminiai dažnai pereina daugybę gamybos stadijų. Jie daug kartų perparduodami, kol galiausiai patenka į vartojimo sferą.

Dvigubo skaičiavimo galima išvengti kruopščiai matuojant vertę, kurią prideda kiekviena įmonė visoje gamybos grandinėje

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (2325 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 814 KB
  • Suomijos makroekonominių rodiklių analizė
    10 - 7 balsai (-ų)
Suomijos makroekonominių rodiklių analizė. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/suomijos-makroekonominiu-rodikliu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:41