Suomijos rinkos analizė


Suomijos rinka. Suomijos rinkos tyrimas. Rinku analizes suomija. Rinkos samprata.

Ekonomikos analizė. Įvadas. Rinkos samprata. Suomijos rinkos analizė. Geografiniai, demografiniai ir kultūriniai rodikliai. Politiniai veiksniai. Teisė. Ekonomikos apžvalga. Prekybos sąlygos. Išvados. Literatūra. Žodis “rinka” savo kilme reiškia vietą, kurioje prekės būdavo perkamos ir parduodamos. Šiandien sąvoka “rinka” turi daug platesnę, dažnai globalinę reikšmę.


Rinkos santykių formavimas Suomijoje tapo svarbia šios šalies Vyriausybės ekonominės politikos nuostata. Vienu iš pagrindinių valstybės tikslų tapo efektyviai funkcionuojančios, lanksčios ūkio struktūros sukūrimas, pertvarkant esamąją, skatinant tiek verslo organizavimo formų, tiek verslo sferų įvairovę. Todėl susidarė prielaidos steigti naujas įmones, taikant jose pažangius verslo organizavimo, technologijos bei komercijos metodus. Prisilaikydama perėjimo prie rinkos ekonomikos strategijos, valstybė skatina vystymą bet kokios įstatymais neuždraustos veiklos, tame tarpe.

Suomijoje visas gamybines įmones, kaip ir bet kokias kitas verslo organizavimo formas, reglamentuoja šie įstatymai:

Suomijos Respublikos Konstitucija, Suomijos Respublikos įmonių įstatymas, Suomijos Respublikos konkurencijos įstatymas, Suomijos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčių įstatymas, Suomijos Respublikos muitų tarifų įstatymas ir kt.

Pasirašytos ir kitos sutartys, ketinimų protokolai, skatinantys Suomijos prekybinį bei komercinį - ekonominį bendradarbiavimą su daugeliu užsienio šalių.

Priimta eilė Vyriausybės nutarimų ir potvarkių, skatinančių verslininkystės vystymąsi Suomijoje, pvz.: 2002m. birželio 16d. Vyriausybės nutarimas "Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Suomijos Respublikoje tvarkos" ir kt.

Trumpalaikės ir strateginės Suomijos ekonomikos prognozės leidžia teigiamai vertinti šios grupės veiksnių įtaką verslui. Atskirus šios įtakos aspektus verslo įsisavinimo ir plėtojimo metu sudaro tokie veiksniai:

2) labai žemos medienos atliekų, naudojamų gamyboje, kainos, nesant efektyvesnių medienos atliekų panaudojimo alternatyvų;

3) žemas vidutinis darbo užmokestis ir lėti prognostiniai jo augimo tempai artimiausiems 3-5 metams;

4) žemesnė, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, elektros energijos kaina;

5) numatomas tolimesnis mokesčių politikos tobulinimas Suomijos Respublikoje.

Muitai. Suomija yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narė. Lietuvos ir ELPA laisvosios prekybos sutartis įsigaliojo 1997m. sausio 1 d. Pagal šią sutartį Suomija panaikino muitus lietuviškos kilmės pramoniniams gaminiams. Muitai yra taikomi importuojant kai kuriuos žemės ūkio produktus.

Pridėtinės vertės mokestis. Suomijoje PVM tarifas sąlyginiai nedidelis. Daugumai prekių taikomas standartinis 12% PVM, sumažintas 4% PVM taikomas maisto produktams, žemės ūkio produktams (mėsai, grūdams, augalams, sėkloms, gėlėms), medikamentams, laikraščiams, žurnalams, knygoms ir kitiems spaudiniams, radijo ir televizijos paslaugoms. PVM mokamas įvežant prekes į šalį, paprastai PVM iš anksto sumoka muitinės brokeriai arba krovinio transportuotojai, kurie turi sąskaitas Suomijos muitinėje. Kai kurie stambūs Suomijoje importuotojai taip pat turi savo sąskaitas muitinėje.

  • Ekonomika Analizės
  • 2011 m.
  • 12 puslapių (1837 žodžiai)
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 13 KB
  • Suomijos rinkos analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Suomijos rinkos analizė. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/suomijos-rinkos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:33