Superlaidumas ir jo praktinis taikymas


Superlaidininku panaudojimas. Superlaidumas elektros energijos gamyboje. Superlaidumas panaudojimas. Superlaidumas referatas. Praktinis atmosferos slėgio taikymas. Praktinis atmosferos taikymas. Superlaidumas taikomas. Metalu praktinis pritaikymas. Superlaidus. Superlaidumas ir elektra.

Elektrotechnikos referatas. Įvadas. Superlaidumas ir jo istorija. Superlaidūs laidai. Superlaidūs kabeliai. Superlaidumo panaudojimas trumpo jungimo srovių ribojimui. Superlaidūs galios transformatoriai. Generatoriai su superlaidžiomis apvijomis. Superlaidumas įtampos ir galios reguliavime. Superlaidumas ne energetikoje. Magnio diborido likimas. Superlaidumo mokslo tiriamieji darbai lietuvoje. Superlaidumo taikymo lietuvos elektros energetikoje poreikis ir galimybės. Išvados.


Superlaidumas žinomas jau beveik 100 metų. Ilgą laiką šis atradimas neturėjo jokios didesnės praktinės reikšmės, nors tiriamieji darbai, dažniausiai, finansuojami kariškių kai kuriose turtingose valstybėse buvo vykdomi. Prieš 20 metų, atradus aukštatemperatūrį superlaidumą, visame pasaulyje prasidėjo intensyvūs mokslo tiriamieji ir praktinio superlaidumo taikymo darbai. Šiandien jau yra pagaminti beveik visų energetikos įrenginių superlaidūs prototipai, sparčiai įsisavinama jų pramoninė gamyba, o superlaidumo kritinė riba pasiekė - 109ºc. Ir nors jau ne kartą nuskambėjusių sensacingų pranešimų apie superlaidumą kambario temperatūroje dar niekam nepavyko patvirtinti, gal būt netoli ta diena, kai superlaidumas peržengs 0ºc slenkstį. Superlaidumas kaip fizikinis reiškinys nėra iki galo išaiškintas. Manoma, kad superlaidumas būdingas tik elektroninio laidumo medžiagoms. Superlaidininke teka tik paviršinė srovė. Ji fiziškai reali ir užima tam tikrą ploną sluoksnį ties paviršiumi. Yra kritinė srovės reikšmė, kurią viršijus medžiaga praranda superlaidumą. Kritinis srovės tankis daugeliui superlaidininkų priklauso nuo temperatūros – kuo medžiaga šaltesnė tuo didesnę srovę ji gali perduoti. Superlaidumą gali panaikinti ir magnetinis laukas. Išeina, kad superlaidumo būsena yra apibrėžta trim parametrais: kritine temperatūra, kritiniu srovės tankiu ir kritiniu magnetinio lauko stipriu. Kiekvienas iš šių parametrų priklauso nuo kitų dviejų.

Superlaidumas savo istoriją skaičiuoja nuo 20 a. Pradžios, kai 1911 metais danų fizikas kamerlingas onas (kamerlingh onnes) nustatė, kad atšaldžius iki 4,2ºk (-268,8ºc) gyvsidabrį, dingo jo varža. Varža ne šiaip sau sumažėjo – jos neliko – nebuvo galima užfiksuoti jokiais prietaisais. Vėliau buvo nustatyta, kad yra ir daugiau medžiagų ir jų lydinių, pasižyminčių superlaidumu temperatūrose artimose absoliučiam nuliui (– 273,16ºc arba 0ºk). Perėjimas į superlaidžią būseną visada įvyksta staiga, pakitus temperatūrai mažiau nei 0,001º. Iš metalų superlaidūs yra aliuminis, kadmis, cinkas, švinas, alavas, volframas, platina. Kai kuriems elementams pasiekti superlaidumą reikia ne tik labai žemos temperatūros, bet ir aukšto slėgio. Tai geležis, siera, deguonis. O štai geriausi laidininkai normaliomis sąlygomis – auksas, sidabras ir varis – superlaidumu nepasižymi. Ilgą laiką superlaidumas buvo tik įdomus mokslinis faktas ir laboratorijų slenksčio neperžengė.

Superlaidumas ir jo praktinis taikymas. (2012 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/superlaidumas-ir-jo-praktinis-taikymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:39