Surinktų komunalinių atliekų kiekis, tenkantis gyventojo vienetui


Aplinkos referatas.

Įvadas. Komunalinių atliekų susidarymas ir tvarkymas Lietuvoje 2004 – 2011m. Surinktų komunalinių atliekų kiekis Lietuvos apskrityse 2004-2011m. Lietuvoje surinktų komunalinių atliekų sudėtis 2004 – 2011m. Lietuvoje surinktų komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui 2012 – 2015 m. Stambiagabaričių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui 2012-2015m. Išvados. Literatūros sąrašas.


Atliekų susidarymas, tvarkymas šiuo metu yra viena opiausia aplinkosauginė problema. Vis didėjantis produktų ir paslaugų vartojimas tiesiogiai daro įtaką ir atliekų kiekio didėjimui. Kiekvienoje šalyje, atsižvelgiant į jos vartotojų ekonominį išsivystymo lygį, gyvenimo būdą, susidarančių komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis labai skiriasi. Ypač svarbus faktorius yra komunalinių atliekų srautas – tai bendras gyvenamų namų, verslo įstaigų, organizacijų kietų atliekų srautas, kurį galima perdirbti ar atiduoti saugoti į atliekų sąvartynus. Didesni atliekų kiekiai susidaro prastai išsivysčiosiose šalyse, šį faktorių nulemia neefektyvus gamybos prosesas, žemos produktų kokybės ir netinkami vartojimo įpročiai.

Lietuva priskiriama gerai išsivysčiusioms šalims, todėl ir atliekų tvarkymas, atitinkamai, yra griežtai reglamentuojamas, o pats atliekų ciklas nuo jų atsiradimo iki sutvarkymo tobulinamas, kad būtų kuo mažesnis poveikis aplinkai.

Atliekų tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja LR aplinkos apsaugos įstatymas, valstybinis atliekų tvarkymo planas, LAND 19-99 reikalavimai, taip pat daugelis ES teisės aktų. Pagrindinė direktyva kuria vadovaujasi ES nares – Bendroji atliekų direktyva (2008/98/EB).

Išnagrinėti, surinktų komunalinių atliekų kiekį, jų sudėtį tenkantį vienam Lietuvos gyventojui.

Aptarti komunalinių atliekų kiekį Lietuvoje skirtingais laikotarpiais bei ateities tendencijas.

Komunalinių atliekų kiekis Lietuvoje 2004 – 2010m. didėjo dėl buvusio ekonomikos augimo, kuris lėmė didesnę perkamąją galią, taip pat ir didesnes gamybos apimtis. 2004 – 2008 metų laikotarpyje esant stabiliam vartojimui, vidutinis komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui buvo 350 – 450 kg.

Lietuva, esanti Europos Sąjungos narė, turi ne tik siekti mažinti surinktų komunalinų atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, bet ir užtikrinti, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinamos sąvartynuose, t.y. didinti perdirbamų, kompostuojamų atliekų kiekius. Deja, 2009 metais buvo sąvartynuose buvo pašalinti daugiau kaip 90% susidariusių komunalinių atliekų, o 2011m. – apie 75% arba 337 kg. vienam gyventojui – pagal šį rodiiklį Lietuva gerokai atslieka nuo kitų ES narių. 2011 metais perdirbta ar kitaip panaudota buvo tik apie 23% komunalinių atliekų. Komunalinių atliekų tvarkymas pateiktas 4 paveiksle.

Tarp susidarančių komunalinių bei kitų atliekų ir šalies ekonominių rodiklių, iš kurių dažniausiai naudojamas BVP pastebimas ryšys – didėjant šalies BVP, didėja ir susidarančių komunalinių atliekų kiekis. Kiekvienoje šalyje šis ryšys yra skirtingas, kadangi skirtinga ir šalių ekonominė padėtis. Tai nustatyti ir įvertinti, kiek komunalinių atliekų tenka šalies gyventojai būtini tikslūs duomenys ir atliekų apskaita. Lietuvoje atliekų apskaita pradėta vesti tik nuo 2001m. ir tik keliuose pagrindiniuose šalies sąvartynuose. Nustatyti teorinius ir faktinius kiekius galima tik nuo 2004m, tačiau ne visuose regionuose.

  • Aplinka Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Lukas
  • 17 puslapių (2607 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 967 KB
  • Surinktų komunalinių atliekų kiekis, tenkantis gyventojo vienetui
    10 - 3 balsai (-ų)
Surinktų komunalinių atliekų kiekis, tenkantis gyventojo vienetui. (2017 m. Lapkričio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/surinktu-komunaliniu-atlieku-kiekis-tenkantis-gyventojo-vienetui.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 18 d. 09:11