Susipažinimas su metalų mikroanalize ir metalografiniu optiniu mikroskopu


Metalografinis mikroskopas. Metalografiniai tyrimai. Metalografinis tyrimas. Vanduo pro mikroskopa. Bazės reaguoja su nemetaliniais oksidais. Kad metalo struktūra būtų matoma. Optinis mikroskopas laboratorinis. Spalvotų metalų mikrošlifai. Metalo struktura. Slifavimo popierius metalui.

Fizikos laboratorinis darbas. Susipažinimas su metalų mikroanalize ir metalografiniu optiniu mikroskopu. Išmokti dirbti su metalografiniu optiniu mikroskopu ir paruošti bandinius mikrostruktūros tyrimams. Bendros teorinės žinios. Bendros žinios apie optinį metalografinį mikroskopą. Įrenginiai ir medžiagos. Išvada.


Mikroskopinė analizė (mikroanalizė), visų pirma metalų ir lydinių mikrostruktūros tyrimas optiniu mikroskopu stebint specialiai paruoštus jų bandinių paviršius (mikrošlifus), rėmėsi tuo, kad besikristalizuojančiame lydinyje susidaro įvairios fazės, Skirtingų savybių tūriai, kurie skirtingai reaguoja su ėsdinančiais tirpalais ir skirtingai atspindi šviesą. Per mikroskopą matoma metalo struktūra yra vadinama mikrostruktūra. Mikroanalizė leidžia nustatyti metalų bei jų lydinių struktūros grūdelių dydžius, lydinių struktūrinių dedamųjų skaičių, jų kiekius ir išsidėstymą, struktūros pokyčius, įvykusius terminio, termocheminio, mechaninio arba bei kitokio apdorojimo metu, metalo defektus (šlako intarpus, poras, įtrūkimus ir kt. ) ir nemetalinius intarpus metale (oksidus, sulfidus, fosfidus, nitridus ir kt. ). Kai metalų kietumas neviršija 40 hrc bandiniai išpjaunami mechaniniu būdu (pjūklu, freza ir kt. ), kai kietumas viršija 40 hrc siūloma išpjauti abrazyviniais diskais. Mikroanalizei parinktoji plokštuma šlifuojama naudojant aušinimą vandenių skirtingo rupumo švitriniais popieriais.

Bandiniai šlifams išpjaunami iš įvairių tiriamo objekto vietų taip, kad būtų galima gauti realią informaciją apie medžiagos struktūrą ir savybes. Paruošto mikrošlifo paviršiuje neturi būti įbrėžimų ir duobučių. Ruošimo metu neturi ištrupėti nemetaliniai intarpai, karbidai ir kitos fazės. Paviršius turi būti plokščias, kad gerai matytųsi struktūra prie didelių padidinimų.

Mechaninis šlifavimas atliekamas specialiuose įrenginiuose, turinčiuose keletą 250-300 mm skersmens besisukančių diskų. Prie šių diskų pritvirtinamas švitrinis popierius. Baigus šlifuoti švitriniais popieriais, mikrošlifo plokštuma poliruojama. Poliruoti galima mechaniniu ir elektrolitiniu būdais, l pav. Pateiktas metalo paviršius gautas šlifuojant įvairaus rupumo švitriniais popieriais.

Mechaniniu būdu poliruojama besisukančiais 250-500 mm skersmens diskais, aptrauktais zamšu, fetru arba minkšta medžiaga. Poliravimo eigoje disko paviršius pastoviai drėkinimas poliravimo skysčiais. Jį sudaro aliuminio, chromo ir kitų oksidų miltelių vandens suspensijos. Poliravimas laikomas baigtu, kada šlifo plokštuma įgyja veidrodinį blizgesį ir žiūrint per mikroskopą, joje nematyti įbrėžimų. Poliruojant negalima bandinio stipriai spausti prie disko, nes poliruojamoji plokštuma gali įkaisti ir oksiduotis. Baigus poliruoti, bandinys plaunamas vandeniu ir džiovinamas karštu oru. pav.

Susipažinimas su metalų mikroanalize ir metalografiniu optiniu mikroskopu. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/susipazinimas-su-metalu-mikroanalize-ir-metalografiniu-optiniu-mikroskopu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:32