Sutrumpinti lietuvių kalbos kūrinių konspektai


Lietuvių konspektas.

Jonas biliūnas 1879. Vincas mykolaitis putinas 1893. Jurgis savickis 1890. Antanas škėma 1911. Juozas tumas vaižgantas 1869. Vincas krėvė mickevičius 1882. Balys sruoga 1896 –. Šatrijos ragana 1877. Marius katiliškis 1914. VILJAMAS ŠEKSPYRAS 1564 1616 - tragedija ,, Hamletas ‘‘. Johanas volfgangas gėtė „ faustas “. Ernestas hemingvėjus 1899 1961 - apysaka „ senis ir jūra “. Roberto benigni „ gyvenimas yra gražus “.


Kad ir kaip žmonija žengtų į priekį, žmogus siektų tobulėti, pasitaiko situacijų, kai tenka elgtis spontaniškai, ginti savo nuosavybę, tad nesunku ir suklupti. Dekaloge teigiama: nevok. Tas, kuris bando pasisavinti svetimą turtą, be jokios abejonės, yra nusikaltėlis. Tačiau ar tas, kuris ginasi bet kokiomis priemonėmis, visada teisus? Juk yra ir kitas Dievo įsakymas : nežudyk. Tokia dilema gvildenama ir J. Biliūno XIXa. pab. – XXa. pr lietuvių realisto, psichologinės prozos pradininko, novelėje ,, Vagis‘‘. Tai novelė apie stiprų, visų mėgiamą kaimo žmogų, kuris negalėdamas užmigti nueina pažiūrėti, kaip laikosi jo arklys ir randa vagį. Apsvarstydamas situaciją(vagis turi revolverį, peilį) Jokūbas nusprendžia patykoti vagį bei trenkti per galva iš pasalų, tačiau užmuša vagį ir visą savo gyvenimą neranda ramybės, nes vagis pavogia jo sąžinę. Tačiau ir po įvykio Jokūbas yra gerbiamas, toliau dirba ir padeda žmonėms, bet jam neduoda ramybės įvykis, nes jis jaučiasi pasimetęs, bijo Dievo, jį graužia sąžinė, gailisi savo poelgio, svarsto apie prisipažinimą, tačiau bijo kalėjimo ir palikti šeimą. Taigi, atsitiktinumai kartais nulemia visą žmogaus gyvenimą.

Vaizduojamas ilgas, aukų reikalaujantis kelias į laimę. Tai istorija apie žiburį, pasirodžiusį ant aukšto, stataus kalno. Vienas senelis paaiškino susirinkusiai miestelio miniai, kad tas, juris užkops ant to kalno ir ranka palies žibutį, padarys visus žmones laimingus. Bet šiame kūrinyje nėra viskas taip paprasta. Tas asmuo, kuris užlips ant kalno, taps savotiška auka. Jis suakmenės, taps paminklu, primenančiu visiems jo žygdarbį kurį įvertins kiekvienas. Tuomet visi gyventojai pajunta savo namuose ir gyvenime malonią šviesą, ramumą, gerovę. Visi žmonės pradeda vertinti tai, ką turi ir saugo.

Istorinis kontekstas: Tai žmonių gyvenimo drama istorinių įvykių fone. Kūrinio veiksmą J. Biliūnas nukėlė į 1863 m. sukilimo laikotarpį. Žmonės siekė išsilaisvinti iš baudžiavos. Laikotarpis- sunkus Lietuvai, tačiau lietuviai stiprūs, kovojo dėl gyvenimo laisvės. Jonas Biliūnas rašė apie vidinį pasaulį, kaip jautėsi žmogus, kaip išgyveno. Petras išeina į sukilimą, jis trokšta gražesnio gyvenimo. J. Biliūnas pavaizduoja šio sukilimo tragiškas pasekmes.

Tai apysaka apie Petrą ir Juozapotą, kurių gyvenimas buvo pilnas meilės ir džiaugsmo, tačiau viskas išnyko, kai Petras išėjo kovoti už laisvę, gyvenimas ėjo blogyn ir blogyn. Petras išeina kovoti už visuomenės ir tautos gerovę, žinoma, kad susikurtų ir savają. Bet jam rūpejo aukštesni tikslai, nei Juozapotai, be tokių drąsių žmonių visuomenėje neatsirastų teigiamų pokyčių, visada reikia kovoti už geresnį gyvenimą ne tik sau, bet ir kitiems. Turėdamas žemę, žmogus gali kurti savo šeimos gyvybes, tačiau Petras neapgalvojo pasekmių. Vėliau Juozapota, eidama mieste stebi gražius žmones, o centre pamato pakartus karius – greičiausiai ten ir jos vyras. Juozapota išprotėja, nes nebeturi artimiausio žmogaus, nebeturi gyvenimo ramsčio. Kai Juozapota netenka meilės, gyvenimas netenka prasmės. Jos akys, rodos neseniai spindėjusios džiaugsmu ir viltimi, dėja, užgęsta tartum žvaigždės. Petro ir Juozapotos meilei trukdė tik baudžiava. Didžiausia vertybė- meilė, o troškimas – vaikas, kurį vėliau ji pagimdo negyvą. Mirus vaikui ir žuvus vyrui, žmonės rūpinasi ja, nes nelaimė ir bendras vargas suartina žmones, tačiau atėjus naujai kartai jos niekas nebegloboja, nes ją žmonės pamiršo.

Novelė yra apie kaimietį, susidūrusį su arkliavagiu, tačiau vagis yra sugaunamas. Kaimietis, užuot bandęs spręsti iškilusią problemą, pasidavė savo emocijoms, nesugebėjo susidoroti su vidiniais jausmais, teisingai įvertinti susiklosčiusios situacijos, elgėsi neapgalvotai, todėl tarsi pats save nubaudė. Jis kankino, spardė vagį, savanaudiškai bandė jį nubausti. Tėvui mušant vagį, jo vaiko galvoje klostosi prieštaringos mintys. Argi kito žmogaus kankinimas yra ne didesnis nusikaltimas, nei vagystė? Vaikas nepaiso šeimos, kaimo bendruomenės autoriteto, ima savanaudiškai mąstyti ir spręsti ir nusprendžia išlaisvinti vagį, nes juk vagis taip pat yra žmogus, kuris kenčia. Vagis nepuola bėgti, jis, galbūt, pergyveno graudžiausią valandą savo gyvenime, nes vaikas parodė jam širdį. Vagiui pasidaro gėda, jis nežino, kaip elgtis, prispaudžia vaiką prie krūtinės. Manau, jog vaikas yra kankinys, nes jis gyvena tokioje aplinkoje, kurioje viena sakoma, o kita daroma.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4905 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 38 KB
  • Sutrumpinti lietuvių kalbos kūrinių konspektai
    10 - 5 balsai (-ų)
Sutrumpinti lietuvių kalbos kūrinių konspektai. (2016 m. Balandžio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/sutrumpinti-lietuviu-kalbos-kuriniu-konspektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:04