Sutuoktinių turto rėžimas pagal sutartį


Sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys. Kaip 1804 metai prancuzijos civiliniame kodekse reglamentuoti sutuoktiniu asmeniniai ir turtiniai santykiai.

Teisės kursinis darbas. Įvadas. Sutuoktinių turtinių teisinių santykių samprata. Šeimos turto teisinio režimo atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Sutuoktinių turto teisinio rėžimo rūšys. Šeimos teisės turto objektai. Šeimos turto naudojimas, vykdymas ir disponavimas. Vaiko teisių ir interesų gynimo bei šeimos turto teisinio rėžimo sąsajos. Teismų praktika šeimos turto teisinio rėžimo srityje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Vyras ir moteris, sudarę santuoką įgyja naujas teises ir pareigas. Tampa sutuoktiniais, sukuria šeimos santykius, atsiranda šitokiems santykiams privalomos teisės bei pareigos. Sutuoktinių teisės ir pareigos gali būti ribojamos vedybų sutarties bei nustatytų CK normų. Įsigaliojus 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, kuris naujai sureguliavo sutuoktinių turtinius santykius. Civiliniame kodekse atsirado šeimos turtas ir jo teisinis režimas. Sutuoktiniai, gali pasirinkti kokį turto teisinį režimą jie gali nustatyti savo turtui: ar įstatymų nustatytą turto teisinį režimą ar sutartimi nustatantį turto teisinį režimą. Jei nesudaroma vedybų sutartis, bet kokiu atveju sutuoktiniams taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali patys nustatyti savo teises ir pareigas bei pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą.

Darbo metodas: Mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, apibendrinimo metodas. Analizuojami teisės aktai, dokumentai susiję su šeimos teise, tokiu būdu siekiant įgyvendinti darbo tiksą.

Sudarius santuoką, tarp sutuoktinių susiklosto įvairaus pobūdžio santykiai – turtiniai ir asmeniniai neturtiniai. Kiekviena šeima privalo pasirūpinti šeimos narių materialinių poreikių tenkinimu – gyvenamąja patalpa, drabužiais, maistu ir pan. Sutuoktiniai santuokos metu įgyja įvairaus turto, daro bendras išlaidas, sudaro įvairius sandorius. Taigi, tarp sutuoktinių susiklosto daugybė įvairių tarpusavio turtinių teisinių santykių. Šiuos sutuoktinių turtinius santykius būtina reglamentuoti. Būtina užtikrinti ekonomiškai silpnesnio sutuoktinio turtinius interesus (t.y. sutuoktinių turtinė padėtis iki santuokos sudarymo gali būti nevienoda – vienas jau iki santuokos buvo sukaupęs nemažai turto, o kitas sutuoktinis galbūt neturėjo daug turto, gal vienas sutuoktinis turėjo geriau apmokamą darbą, o kitas mažiau apmokamą darbą ar nedirbo visai dėl sveikatos būklės). Šeimos teisė grindžiama sutuoktinių lygiateisiškumu, todėl būtinas specialus sutuoktinių tarpusavio turtinių santykių reglamentavimas, kuris tai užtikrintų.

Specialus tarpusavio turtinių santykių reglamentavimas būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus. Santuokos nutraukimo atveju dalijant tarp sutuoktinių turtą, būtina atsižvelgti į jų nepilnamečių vaikų interesus. Sutuoktinių tarpusavio santykių reglamentavimas taip pat būtinas siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų (pvz: sutuoktinių kreditorių) turtinius interesus. Sutuoktiniams atliekant ūkinę, ekonominę funkciją (pavyzdžiui plėtojant šeimos verslą, tenkinat šeimos buitinius, turtinius ir neturtinius interesus), sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius su trečiaisiais asmenimis. Todėl tretieji asmenys turi teisę žinoti, kokios taisyklės reglamentuoja sutuoktinių turtinę atsakomybę pagal jų prievoles, koks sutuoktinių turto teisinis statusas ir pan.

Sutuoktinių turto teisinio režimo atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatoje įtvirtinta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu. Taigi, vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja tam tikras teises ir pareigas, tarp jų susiklosto įvairus turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Pavyzdžiui įgyja tokias pareigas kaip išlaikyti šeimą, dalintis bendromis šeimos išlaidomis, gerinti šeimos gyvenamąsias sąlygas ir t.t. Po santuokos sudarymo nustatomas turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad sutuoktinių įgytas turtas po santuokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iki santuokos sudarymo arba jau po santuokos sudarymo sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, kuria sutuoktiniai pakeičia įstatymo nustatytą sutuoktinių turto režimą, nustato turtines teises ir pareigas santuokos metu, po jos nutraukimo ar separacijos atveju. Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė sutartis – įsigalioja nuo jos sudarymo momento, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Įstatymų nustatytas turtinis režimas taikomas tada, kai sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

Šeimos turto teisinio režimo pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 3.86 straipsnio nuostatoje, kuri teigia, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, santuoka pripažįstama negaliojančia ar patvirtinus separaciją (gyvenimą skyrium). Savaime aišku, jog šeimos turto teisinis režimas pasibaigia ir tada, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar teismas pripažįsta jį mirusiu.

Taigi, visais atvejais šeimos turto teisinis režimas laikomas pasibaigusiu tik pačių sutuoktinių atžvilgiu. Svarbu pabrėžti, kad vaikų atžvilgiu šeimos turto teisinis režimas lieka jiems galioti iki tol kol jie sulaukia pilnametystės.

Pasak prof. S. P. Vitkevičiaus (2006 m.), įvairiuose užsienio valstybėse yra nevienodas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai priklauso nuo istorinių sąlygų, nacionalinių tradicijų, papročių ir pan. Yra keletas įstatymų, kurie nustato sutuoktinių turto teisinio režimo tipus. Vienas iš tokių tipų būtų sutuoktinių turto bendrumo teisinis režimas, kuris buvo nustatytas Prancūzijoje 1804 m. Civilinio kodekso 1401 straipsniu. Prie šio turto teisinio režimo tipo buvo priskiriamas visas sutuoktinių kilnojamasis turtas, kurį sutuoktiniai valdė iki santuokos ir sudarius santuoką, nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, visi vaisiai, pajamos, turtas įgytas už savo uždarbį ir kt. Toks režimo tipas šiuo metu yra nustatytas tokiose šalyse kaip Šveicarija, Ispanija. Kitas gan svarbus turto teisinio režimo tipas tai turto atskirumo režimas. Pagal šį tipą visas sutuoktinių turtas, kad ir kada ir kur bebūtų įgytas, laikomas atskiru turtu. Šis režimas buvo įvestas 1882 m. Anglijoje ir iš dalies Vokietijoje, nors pastarojoje, pasibaigus santuokai, padidėjęs turtas išlyginamas jį perdalinat. Svarbu paminėti dar vieną turto teisinio rėžimo tipą – sąlyginio bendrumo turto režimas. Pagal jį santuokos metu kiekvieno sutuoktinio turtas laikomas atskiru turtu. Skyrybų atveju visas turtas ir lėšos sujungiamos ir padalijamos po lygiai. Toks režimas nustatytas Švedijoje, Norvegijoje ir kt.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (7791 žodis)
  • Kolegija
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Sutuoktinių turto rėžimas pagal sutartį
    10 - 3 balsai (-ų)
Sutuoktinių turto rėžimas pagal sutartį. (2015 m. Spalio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/sutuoktiniu-turto-rezimas-pagal-sutarti.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:46