Suvokimas


Gylio suvokimas. Suvokimas ir suvokinys. Erdvės suvokimo ypatumai. Suvokinys. Suvokimo iliuzijos. Suvokimo pagrindai. Neurofiziologiniai suvokimo pagrindai. Neurofiziologiniai suvokimo pagrindai..

Psichologijos referatas. Mokslinę suvokimo sampratą plėtojo filosofai, fizikai, fiziologai, kibernetikai. Xx amžiaus antrojoje pusėje suvokimo samprata tapo viena svarbiausių psichologijos problemų. Tyrimuose naudojamasi stebėjimu, eksperimentu, derinami empirinės analizės ir modeliavimo metodai. Duomenys apie suvokimo funkcijas, raidą ir struktūrą padeda kurti informacijos atpažinimo ir perteikimo vaizdais (vizualizacija) sistemas, jais naudojamasi techninėje estetikoje, meniniame konstravime, pedagogikoje, sporte ir pan. Suvokimas yra esminė pažinimo proceso dalis, susijusi su mąstymu, atmintimi, dėmesiu, be to suvokimą veikia pažinimo motyvai, emocijos, jam įtakos turi suvokėjo tikslai, todėl suvokimo procesai yra intencionalūs (kryptingi), jais išskiriamas informacinis situacijos turinys. Pagal jį subjektas gali palyginti suvokiamus objektus su savo atmintyje saugomais ankstesniais tų objektų vaizdais bei aprašais ir juos atpažinti (t. Y. Priskirti vienai ar kitai semantinei klasei (kategorijai)). Suvokimas panašus į mąstymo procesą tuo, kad gali transformuoti vaizdą ir padaryti jį tinkamą sprendimui priimti. Tokie perkūrimai, dažnai nesąmoningi, gali padėti subjektui išspręsti iškylusius uždavinius. Neurofiziologiniai suvokimo pagrindai. Psichologiniai suvokimo pagrindai. Suvokimas ir suvokinys. Suvokinių savybės. Suvokimo operacijos. Erdvės suvokimas. Formos suvokimas. Gylio suvokimas. Dydžio suvokimas. Lytėjimo suvokimas. Suvokimo iliuzijos. Veikla ir suvokimas. Išvada. Naudota literatūra.


Suvokimas yra esminė pažinimo proceso dalis, susijusi su mąstymu, atmintimi, dėmesiu, be to suvokimą veikia pažinimo motyvai, emocijos, jam įtakos turi suvokėjo tikslai, todėl suvokimo procesai yra intencionalūs (kryptingi), jais išskiriamas informacinis situacijos turinys. Tokie perkūrimai, dažnai nesąmoningi, g žmogaus psichiniai procesai pagrįsti sudėtingomis funkcinėmis sistemomis, neturinčiomis griežtos lokalizacijos konkrečiose smegenų srityse. Jie vyksta dalyvaujant bendrai veikiančioms smegenų struktūroms.

Skiriami trys pagrindiniai smegenų funkciniai blokai, kurių dalyvavimas būtinas bet kuriai psichinekiekvienas iš šių blokų turi trijų tipų hierarchiškai išdėstytus antstatus: pirmoji, arba projekcinė, zona, į kurią ateina impulsai iš periferijos ar iš kurios siunčiami vėl į periferiją; antroji zona, kurioje gauta informacija apdorojama ir paruošiama tam tikra programa; ir trečioji zona, kuri, beje, kaip ir didžiųjų galvos smegenų funkcija, išsivysto vėliausiai, yra atsakinga už pač pažįstamoji žmogaus veikla susideda iš trijų grandžių: jutimo, suvokimo ir mąstymo. Jutimas ir suvokimas - tai tikrovės jutiminio atspindėjimo laipteliai, kai objektyviai egzistuojančių daiktų ir reiškinių vaizdas susidaro tiesiogiai jiems veikiant jutimo organus. Mąstymas - aukščiausia pažįstamosios veiklos pakopa - yra netiesioginė vidinė protinė veikla, kurios metu apdorojama jutimo ir suvokimo sukaupta informacija.

Jutimas teikia informaciją apie įvairias materialių daiktų ir reiškinių savybes, o suvokimas atspindi viso objekto vaizdą, jo savybių visumą. Vis dėlto suvokiamas vaizdas nėra paprasta pojūčių suma, nors juos ir sujungia. Jau suvokiant kiekvienas daiktas gauna apibendrintą prasmę, traktuojamas siejant jį su kitais daiktais. Apibendrinimas yra aukščiausias žmogaus suvokimo sąmoningumo lygis. Taigi suvokiant pasireiškia individo sensorinės ir intelektinės veiklos tarpusavio ryšys.

Suvokimas yra analizatorių sistemos veiklos rezultatas. Pirminė pojūčių analizė, kuri atliekama dar receptoriuose, yra papildoma sudėtinga analitine analizatoriaus centrinių skyrių smegenyse veikla.

Visos trys pažįstamosios veiklos grandys yra vienodai svarbios teisingai atspindint pasaulį. Vienos iš jų sutrikimas duoda ne visą, neteisingą ar iškreiptą materialų daiktų ir reiškinių vaizdą.

Pagal tai, koks analizatorius dominuoja suvokimo procese, skiriami regėjimo, klausos, lytėjimo, uoslės ir skonio suvokimai. Kiekvienas suvokimas paprastai yra pagrįstas ne vieno, o kelių analizatorių percepcinės veiklos sistema.

Suvokimas. (2011 m. Lapkričio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/suvokimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:54