Svarbiausi kirčiavimo normatyvai


Trys svarbiausi kirciuociu pozymiai. Praktines kirciavimo taisykles. Sukirčiuokite ir paaiškinkite dovanoju. Svarbiausi trys kirciuociu pozymiai. Vietininko kirciavimas. Sukirčiuokite ir paaiškinkite. Pirmoji kirčiuotė.

Lietuvių konspektas. Svarbiausi kirčiavimo reikalavimai. Bendriausios kirčiavimo taisyklės. Praktinės kirčiavimo taisyklės. Kirčiuotės. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Trečioji kirčiuotė. Ketvirtoji kirčiuotė. Dūrinių kirčiavimas. Būdvardžių su priesaga –inis kirčiavimas. Prieveiksmių kirčiavimas. Terminai. Sukirčiuokite vienaskaitos kilmininką, įnagininką bei daugiskaitos galininką pateiktų pirmosios kirčiuotės vardažodžių. Taisyklingai sukirčiuokite pateiktus 2 kirčiuotės vardažodžius. Paaiškinkite, kaip jų kirčiavimą veikia priešpaskutinio skiemens (priegaidės) taisyklė. Sukirčiuokite vienaskaitos vardininką, kilmininką, , naudininką, įnagininką, daugiskaitos kilmininką ir galininką pateiktų 3 kirčiuotės žodžių. Sukirčiuokite Vienaskaitos vardininką, įnagininką, vietininką, daugiskaitos galininką pateiktų ketvirtosios kirčiuotės vardažodžių. Sukirčiuokite pateiktų tarptautinių daiktavardžių vienaskaitos įnagininko, vietininko ir daugiskaitos galininko linksnius. Pakartokite visų 4 kirčiuočių požymius. Sukirčiuokite paryškintus žodžius. Taikydami antrojo nuo galo skiemens priegaidės taisyklę, sukirčiuokite nurodytų veiksmažodžių vienaskaitos ir daugiskaitos pirmąjį ir antrąjį asmenį. Iš pateiktų daiktavardžių padarykite būdvardžius su priesaga – inis. Sukirčiuokite, nurodykite kirčiuotę. Sukirčiuokite pateiktus sakinius. Paaiškinkite paryškintų prieveiksmių kirčiavimą. Taisyklingai sukirčiuokite pateiktas įvardžiuotines formas. Išlinksniuokite (vns. Ir dgs. ) ir sukirčiuokite šiuos žodžių junginius. Sukirčiuokite paryškintus frazeologizmų žodžius ir taisyklingai perskaitykite tekstą. Frazeologizmų reikšmių paieškokite žodyne. Pagalvokite, kokioje situacijoje juos pritaikytumėte.


Skiemens pabrėžimas, išryškinimas žodyje vadinamas žodžio kirčiu. Lietuvių kalbos žoddžio kirtis yra laisvasis, t.y. gali būti kirčiuotas bet kuris skiemuo: pirmasis, paskutinis, priešpaskutinis ir kiti. Kirčio vietą žodyje gali lemti daryba ir kaityba. Sudarant arba kaitant žodžius, kirtis pagal tam tikras taisykles gali peršokti iš vieno skiemens į kitą, pvz., dárbas – darbiniñkas, nẽša – nešù, nešì.

Bendrinėje kalboje vartojami trys kirčio ženklai: kairinis (`), dešininis (´) ir riestinis( ̃ ). Kairiniu ženklu žymimi kirčiuoti trumpieji skiemenys, kurių pagrindą sudaro trumpieji balsiai, žymimi raidėmis a, e, i, o, u, pvz., šakà, mìškas, plaktùkas, eglè (vns. įn.), àš, nèš, ràsti, nèšti, àpsuka, nèneštas, juodàsis, gerèsnis, màno, procèsas, dekòras ir t.t.

Kirčiuoto ilgojo skiemens tarimo būdas yra priegaidė. Priegaidė gali būti tvirtagalė ir tvirtapradė.

Svarbiausi kirčiavimo normatyvai. (2013 m. Spalio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/svarbiausi-kirciavimo-normatyvai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:48