Svarbiausios fizikos sąvokos


Islaikymas fizikos savokos. 10 klases fizikos savokos.

Fizikos Špera. Mechaninis judėjimas. Pagrindinis mechanikos uždavinys. Atskaitos kūnas. Atskaitos sistema. Kūno poslinkis. Skaliariniai dydžiai. Vektoriniais dydžiais , arba vektoriais. Vektoriaus projekcija. Tiesiaeigiu judėjimu. Tolyginio tiesiaeigio judėjimo greičiu. Kūno greitis nejudančios atskaitos sistemos atžvilgiu. Netolyginiu judėjimu. Momentinis greitis. Netolygiai kintamu judėjimu. Laisvuoju kritimu. Kreive judančio kūno linijinis greitis. Kampiniu greičiu. Kūno sukimosi periodu. Kūno sukimosi dažniu. Kiekviena planeta skrieja aplink Saulę elipse kurios viename židinyje yra Saulė. Inercinėmis atskaitos sistemomis. Kūno masė. Kūną veikianti jėga. Tamprumo jėga. Deformuoto kūno tamprumo jėga. Visuotinės traukos dėsnis. Pirmuoju kosminiu greičiu. Kūno svoriu. Rimties trinties jėga. Trinties koeficientu. Slydimo trinities jėga. Riedėjimo trinties jėga. Įcentrine jėga. Pusiausviraisiais kūnais. Kūno masės centru. Nesisukantis kūnas yra pusiausviras. Jėgos impulsas. Kuno judesio kiekiu. Kūno judesio kiekio pokytis lygus jėgos impulsui. Mechaninė energija. Kinetinės energijos teorema. Potencine energija. Tamprumo jėgos darbas. Pilnutinė mechaninė energija nekinta. Energijos tvermės dėsniu. Naudingumo koeficientu. Perodiniu judesiu. Pusiausvyros padėtimi. Mechaniniu svyravimu. Vidinėmis jėgomis. Išorinėmis jėgomis. Matematine svyruokle. Svyravimo amplitude. Savasis svyravimo dažnis. Svyravimo periodu. Harmoniniu svyravimu. Svyravimo faze. Trigonometrine funkcija sinusu arba kosinusu . Greičio fazė. Savuoju svyravimo dažniu. Mechaniniu rezonansu. Rezonanso kreive. Mechaninėmis bangomis. Bangos frontu. Bangos ilgiu. Skersinėmis bangomis. Išilginėmis bangomis. Akustika Garso stipris priklauso nuo virpesių amplitudės. Garso aukštis priklauso nuo virpesių dažnio. Bangų difrakcija.


Atskaitos kūnas- kūnas,kurio atžvilgiu nustatoma kitų kūnų padėtis.

Atskaitos sistema - atskaitos kūnas, su juo susieta koordinačių sistema ir laiko matavimo prietaisas.

Kūno poslinkis- kryptinė tiesės atkarpa,jungianti pradinę kūno (materialiojo taško) padėtį su galine jo padėtimi.

Skaliariniai dydžiai,arba skaliarai,- dydžiai, kurių prasmė nepasikeičia nenurodžius krypties.

Dydžiai, kurie apibrėžiami jų skaitine verte ir kryptimi,vadinami vektoriniais dydžiais, arba vektoriais.

Vektoriaus projekcija vadiname atkarpą,jungiančią vektoriaus pradžios ir pabaigos taškų projekcijas.

Tiesiaeigiu judėjimu vadiname tokį kūno judėjimą, kurio trajektorija yra tiesė.

Momentinis greitis lygus kūno mažo poslinkio trajektorijos ruože, kuriam priklauso nagrinėjamas taškas,ir mažo laiko tarpo ,per kurį atliekamas tas poslinkis,santykiui.

Kūno judėjimą veikiant tik Žemės traukos jėgai vadiname laisvuoju kritimu.

Spindulio posūkio kampo φ ir laiko,per kurį pasisuko spindulys,santykis vadinamas kampiniu greičiu.

Laikas,per kurį kūnas apsisuka vieną kartą,vadinamas kūno sukimosi periodu.

Fizikinis dydis, apibūdinantis kūno sūkių skaičių per laiko vienetą,vadinamas kūno sukimosi dažniu.

Judėjimas,kurį apibūdinantys fizikiniai dydžiai periodiškai pasikartoja,vadinamas periodiniu.

1.Kiekviena planeta skrieja aplink Saulę elipse,kurios viename židinyje yra Saulė.

2.Planetos spindulys vektorius per vienodus laiko tarpus nubrėžia vienodus plotus

3. Planetų skriejimo aplink Saulę periodų kvadratai yra tiesiogiai proporcingi jų orbitų didžiųjų pusašių kubams.

Kūnas nejuda (išlaiko rimtį),jeigu kitų kūnų poveikiai jam kompensuojasi.

Judėjimo greičio arba rimties išlaikymo reiškinys vadinamas inercija.

Atskaitos sistemas,kurių atžvilgiu galioja pirmasis Niutono dėsnis,įprasta vadinti inercinėmis atskaitos sistemomis.

Kūno savybė, rodanti,kaip greitai kūnas gali pakeisti greitį,sąveikaudamas su kitais kūnais,vadinama inertiškumu.

Kūno masė- fizikinis dydis,nusakantis jo inertiškumą.

Dėl jėgos poveikio kūnas įgyja pagreitį arba deformuojasi.

Deformacija-reiškinys,kurio metu pakinta jėgos veikiamų kūnų forma ir tūris.

Tamprumo jėga yra kūną deformuojant atsirandanti jėga,kurios kryptis priešinga to kūno dalelių poslinkiui.

Deformuoto kūno tamprumo jėga tiesiogiai proporcinga kūno pailgėjimui ir yra priešinga to kūno dalelių poslinkiui.

Jėga,kuria Žemė traukia kūną,vadinama sunkiu.

Greitis, kuriuo visuotinės traukos veikiamas kūnas juda apskrita orbita,vadinamas pirmuoju kosminiu

Trinties jėga,atsirandanti vienam kūnui slystant kito paviršiumi,vadinama slydimo trinities jėga.Ji nukreipta priešingai greičiui,kuriuo kūnas juda liečiančio jį kūno atžvilgiu.

Trinties jėgą, atsirandančią vienam kūnui riedant kito paviršiumi,vadiname riedėjimo trinties jėga.

Jėga,sukelianti įcentrinį kūno pagreitį,vadinama įcentrine jėga.

Kūnai,kurie veikiami jėgų neįgyja pagreičio,vadinami pusiausviraisiais kūnais.

Mechanikos dalis,nagrinėjanti kietųjų kūnų pusiausvyrą, vadinama statika.

Nesisukantis kūnas yra pusiausviras,jeigu visų jį veikiančių jėgų geometrinė suma lygi nuliui;

Nesisukantis kūnas yra pusiausviras,jeigu visų jį veikiančių jėgų projekcijų bet kurioje ašyje suma lygi nuliui.

Kūno, galinčio suktis apie ašį,pusiausvyra pastovi, kai jo masės centras yra žemiau sukimosi ašies.

kūno, galinčio suktis apie ašį,pusiausvyra nepastovi,kai jo masė scentras yra aukščiau sukimosi ašies.

Kūno,galinčio suktis apie ašį, pusiausvyra beskirtė,kai jo masės centras yra sukimosi ašyje.

Jėgos impulsas lygus jėgos ir jos veikimo trukmės sandaugai.

Fizikinis dydis,lygus kūno masės ir greičio sandaugai,vadinamas kuno judesio kiekiu.

Uždarosios sistemos kūnų,veikiančių vienas kitą gravitacijos ir tamprumo jėgomis,pilnutinė mechaninė energija nekinta.

Svyravimo amplitude xm vadinamas didžiausias atstumas,kuriuo svyruojantis kūnas nutolsta nuo pusiausvyros padėties

Savasis svyravimo dažnis -tai svyravimų skaičius per vieną sekundę.

Svyravimo periodu T vadinamas laiko tarpas,per kurį kūnas susvyruoja vieną kartą.

Norint nustatyti dviejų svyravimų fazių skirtumą,reikia abu svyravimus išreikšti ta pačia trigonometrine funkcija (sinusu arba kosinusu).

Greičio fazė yra pasislinkusi koordinatės fazės atžvilgiu per π /2.

Pagreičio fazės poslinkis koordinatės fazės atžvilgiu lygus π.

Laisvojo svyravimo dažnis,priklausantis nuo sistemos parametrų,vadinamas savuoju svyravimo dažniu.

Kai dviejų bangų,sukeliančių svyravimą,eigos skirtumas tam tikrame taške lygus sveikam bangų ilgių skaičiui,terpės svyravimo amplitudė tame taške yra didžiausia.

Jei dvi ar daugiau bangų juda toje pačioje vietoje,tai jų atstojamoji gaunama sudedant atskiras bangas.Kai susideda dvi visai vienodų šaltinių skleidžiamos bangos,vandens paviršiuje susidaro pastovus banguojančių ir ne banguojančių vandens sričių vaizdas.Jis vadinamas interferenciniu vaizdu.Susidėjus vieno šaltinio garso bangoms,susidaro stipresnio ir silpnesnio garso sritys vyksta garso bangų interferencija.Dviejų ( arba daugiau )bangų sudėtis,kai kiekviename erdvės taške atstojamojo svyravimo amplitudė laikui bėgant nekinta,vadinama bangų interferencija.

  • Fizika Šperos
  • 2015 m.
  • 8 puslapiai (5363 žodžiai)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 529 KB
  • Svarbiausios fizikos sąvokos
    10 - 8 balsai (-ų)
Svarbiausios fizikos sąvokos. (2015 m. Gegužės 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/svarbiausios-fizikos-savokos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:41