Svarbiausios pasaulyje XX-XXI a. kilusios ekonominės krizės ir sprendimai


Ekonomikos savarankiškas darbas.

Įvadas. Ekonominės krizės sąvoka ir jos rūšys. Ekonominių krizių rūšys. Didžiųjų ekonominių krizių analizė. 910 metų šanchajaus kaučiuko biržos krizė. Vokietijos hiperinfliacija. Didžioji depresija. 973 m. naftos krizė. Lotynų amerikos skolų krizė. Japonijos kainų burbulas. Azijos valiutų krizė. 998 metų rusijos krizė. Dot-com burbulas. Pasaulio ekonominė krizė. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Darbo tikslas - išanalizuoti XX-XXI a. ekonominių krizių priežastis, sprendimo būdus ir pasekmes.

Darbo uždaviniai:

Išaiškinti ekonominės krizės sampratą.

Apžvelgti didžiausių ekonominių krizių priežastis ir raidą.

Įvertinti šių krizių pasekmes.

Apžvelgti pagrindinius ekonominių krizių sprendimo būdus.

Suformuluoti išvadas.

Tyrimo metodai:

Mokslinės literatūros, straipsnių analizė ir sintezė;

Statistinių duomenų analizė;

3.1. 1910 METŲ ŠANCHAJAUS KAUČIUKO BIRŽOS KRIZĖ

Vietiniai Kinijos bankai įsivėlė į kaučiuko įmonių akcijų pirkimą. Manoma, kad tuo metu apie 70 – 80 procentų visų banko pinigų buvo investuota į kaučiuko gamybą. Be to patys bankai ėmė paskolas iš užsienio bankų, kad galėtų įsigyti kuo daugiau akcijų. Akcijų kainos šoktelėjo 16 kartų nei jos buvo vertos. Žmonės elgėsi kaip išprotėję – skolinosi ir pirko akcijas visi, kas tik galėjo: ir valstybės tarnautojai, ir bankų darbuotojai, ir verslininkai. 1910 metų viduryje JAV pristabdė kaučiuko importą, todėl akcijų kainos tarptautinėje rinkoje stipriai krito. Nepraėjus nė dviems mėnesiams 3 vietiniai Kinijos bankai bankrutavo, iš paskos dar 5 bankai buvo priversti nutraukti savo veiklą.

Prezidentu tapo demokratų partijos veikėjas Franklin Roosevelt. Didžiosios depresijos pabaiga laikoma 1933 metų kovo 4 d., kai po prezidento Franklin Roosevelt inauguracijos buvo paskelbtos keturių dienų atostogos bankams. Šios laisvos keturios dienos bankininkystės sektoriuje buvo skirtos Federalinio banko inspektoriams, kurie turėjo patikrinti komercinių bankų likvidumą, o kilus abejonėms dėl banko galimybių išgyventi, jis buvo uždaromas. Taigi, baigiantis depresijai išliko tik 14 tūkst. bankų iš 25 tūkst. veikusių prieš krizės pradžią. Tų pačių metų balandžio 5 d. prezidentas F. Roosevelt pasirašė įsaką, kuriuo JAV piliečiai buvo priversti po 20,67 dolerių už unciją parduoti aukso monetas ir luitus, kurie ėjo į valstybės iždą. Vėliau JAV tarptautinėse transakcijose aukso vertę pakėlė iki 35 dolerių už unciją. Prezidentas 1933 metais panaikino prieštaringąjį Prohibicijos įstatymą, kuris nuo 1919 metų neatnešė planuotos naudos, bet leido suklestėti korupcijai, mafijai, kontrabandai.

Nuo Sovietos Sąjungos griūties Rusijoje vyko nuolatinės permainos. Rusija dar nespėjusi atsigauti po imperijos griūties, įsivėlė į karą su Čečėnija. Valstybės turtas buvo privatizuojamas neaiškiomis aplinkybėmis, o ištekliai švaistomi. Buvo ir teigiamų ženklų: infliacija krito nuo 800 procentų 1993 metais iki 15 procentų 1997 ir 6 procentų 1998 liepos mėnesį. Tačiau staiga dvigubai kritus naftos kainai iki 6 dolerių už barelį, rublio kursas per tris dienas krito trigubai. Šis smūgis, pramintas „Juoduoju rugpjūčiu“, parodė, kad Rusija nebuvo pasiruošusi tokiai įvykių tėkmei – ji per daug priklausoma nuo gamtos išteklių kainos tarptautinėje rinkoje. Šalis tapo nemoki, žmonės prarado darbus, o Rusijos prekybos partneriai prarado didžiules pinigų sumas. Infliacija pakilo iki 84 procentų, teko uždaryti daugybę bankų. Pradingo 919 milijonų JAV dolerių, skirtų šachtininkų atlyginimams. Maisto kainos šoktelėjo dvigubai. Šalyje kilo panika, žmonės stovėjo eilėse prie būtiniausių produktų. Rusijos krizė tuoj pat persimetė ir į kitas šalis, sėdama bankrotų ir nedarbo paniką, taip tapdama viena baisiausių ekonominių katastrofų Europoje. Spalio mėnesį Rusijoje pasipiktinusi liaudis išėjo į gatves, protestuodami dėl prarastų viso gyvenimo santaupų, kurias nusinešė rublio devolvacija ir bankų griūtis.

Kiekvienas ryškus pasaulio, žemyno, šalies ar regiono, atskiro ekonominio objekto ar subjekto ekonominės būsenos pablogėjimas išsirutulioja į pavojingą darinį, kuris paliečia beveik kiekvieną individą, o ypač skausmingai smogia žemiausiam visuomenės sluoksniui. Daugumos apžvelgtų krizių priežastys yra vadinamieji ekonomikos burbulai, kuriuos sukelia nepamatuotas žmonių optimizmas, paskatintas bankų, siekiančių uždirbti bet kokia kaina. Ekonominę krizę taip pat sukelia neapgalvoti valdžios atstovų sprendimai, politiniai ar kariniai konfliktai, globalizacijos problemos. Tačiau daugiausiai problemų pridaro noras gyventi prabangiau nei yra įmanoma. Tai daro ir žmonės ir valstybės, nes patogiau gyventi yra geriau, nei būti susiveržusiam diržą. Ekonominės krizės nėra išvengiamos – tai viena iš ciklo dalių, jas galima tik sušvelninti per mokesčių politiką, palūkanų normos pokyčius, nacionalinių rezervų panaudojimą, griežtą ir atsakingą Centrinio banko poziciją.

  • Ekonomika Savarankiški darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (6036 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos savarankiški darbai
  • Microsoft Word 83 KB
  • Svarbiausios pasaulyje XX-XXI a. kilusios ekonominės krizės ir sprendimai
    10 - 10 balsai (-ų)
Svarbiausios pasaulyje XX-XXI a. kilusios ekonominės krizės ir sprendimai. (2016 m. Birželio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/svarbiausios-pasaulyje-xx-xxi-a-kilusios-ekonomines-krizes-ir-sprendimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:54