Svarbiausios sudetinės medžiagos neorganinėje chemijoje


Neutralizacijos reakcija. Neutralizacijos reakcijos. Rūgščių stiprumo eilė. Neutralizacijos reakcija pavyzdziai. Neutralizacijos reakcijos pavyzdziai. Chemija sudetines medziagos. Neutralizacijos reakcijos skaidres. Trivialieji pavadinimai neorganineje chemijoje. Oksidacija neorganineje chemijoje. Neutralizacijos reakcijos pavyzdziai.

Chemijos konspektas. Svarbiausios sudetines medziagos neorganineje chemijoje. Oksidai. Hidrooksidai. Druskos. Rugstys. Oksidas – oksidacijos metu susidaręs cheminis junginys, kurį visada sudaro du elementai, vienas iš jų turi būti deguonis, o pats oksidas nerėtai įgauna pavadinimą pagal likusįjį elementą.


Oksidas – oksidacijos metu susidaręs cheminis junginys, kurį visada sudaro du elementai, vienas iš jų turi būti o2 (deguonis), o pats oksidas nerėtai įgauna pavadinimą pagal likusįjį elementą, pvz. : so2 yra sieros oksidas, nuo elemento s (sieros) pavadinimo. Pagal savyberūgštiniu oksidu vadinamas oksidas, kuriame nemetalas susijungęs su deguonimi. Dar kartais tokie junginiai vadinami rūgšties anhidridais. Jie reaguoja su vbaziniu oksidu vadinamas bet kokio metalo oksidas. Kai kurie iš jų reaguoja su vandeniu, dauguma su rūgštimis ir su rūgštiniais oksidais.

Baziniai oksidai reaguoja su rūgštimis ir susidaro druska bei vanduo: cuo+h2so4?Cuso4+h2o. Metalų, kurie aktyvumo eilėje yra iki magnio, oksidai reaguoja su vandeniu ir susidaro šarmai: li2o+h2o?2lioh. Rūgštiniai oksidai reaguoja su tirpiomis bazėmis ir susidaro druska ir vanduo: co2+ca(oh)2?Caco3?+h2o. Dauguma rūgštinių oksidų reaguoja su vandeniu ir susidaro rūgštis: p2o5+3h2o?2h2po4 medžiagos, su kuriomis reaguoja rūgštys. Su indikatoriais. Su metalais. Jei metalas aktyvumo eilėje yra prieš vandenilį, reakcijoje išsiskiria vandenilis ir susidaro druska (išimtis hno3). Su baziniais oksidais. Reakcijoje susidaro druska ir vanduo. Su bazėmis (neutralizacijos reakcija). Susidaro druska ir vanduo. Su druskomis. Pagal rūgščių stiprumo eilę kiekviena dešiniau esanti rūgštis gali išstumti kairiau esančią druską:1 h2so4, hno3, hcl, h3po4, h2sio3, h2co3, h2s, h2sio. Kaitinamos kai kurios rūgštys skyla ir susidaro rūgštin poliatominis jonas (dalelė), sudarytas iš susijungusių vandenilio ir deguonies atomų. Jame deguonies atomas turi vienu elektronu per daug, todėl bendrasis jono krūvis yra -. Taip pat hidroksido grupe vadinamas analogiškas radikalas (-o-h), turintis vieną laisvą jungtį.  hidroksidais yra vadinamdėl didelio elektroneigiamumo skirtumo tarp metalų ir deguonies atomų, pastarieji nesunkiai atplėšia iš metalų elektronus ir sudaro joninę jungtį, todėl dauguma metalų hidroksidų yra joniniai junginiai, dar vadinami bazėmis. Tirpiosios bazės dar yra vadinamos šarmais. Šarmams disocijuojant vandenyje, jie išsiskaido į metalo katijoną ir hidroksido anijoną. Į tirpalą įpylus rūgšties, įvyksta neutralizacijos reakcija.

Metalų hidroksidai žemėje yra gana paplitę, kadangi juos galima nesunkiai gauti metalams ar jų druskoms reaguojant su vandeniu. Kalio ir natrio hidroksidai yra stiprūs šarmai, naudojami chemijos pramonėje.  geležies hidroksidai (gėtitas ir limonitas) buvo naudojami kaip žemos kokybės geležies rūda.

  • Chemija Konspektai
  • 2011 m.
  • 13 puslapių (1835 žodžiai)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 129 KB
  • Svarbiausios sudetinės medžiagos neorganinėje chemijoje
    8 - 2 balsai (-ų)
Svarbiausios sudetinės medžiagos neorganinėje chemijoje. (2011 m. Rugsėjo 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/svarbiausios-sudetines-medziagos-neorganineje-chemijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:31