Svarbiausios verslinės žuvys Lietuvoje


Ekologijos skaidrės. Atsiradimas ir istorija. Pagrindinės sąvokos. Pagrindinės Lietuvos verslinės  žuvys. Lydeka  (Esox lucius). Būrys (Lydekžuvės). Ešerys (Perca fluviatilis). Būrys (Ešeržuvės). Starkis (Stizostedion lucioperca). Būrys (Ešeržuvės). Karpis (Cyprinus carpio). Būrys (Karpžuvės). Baltasis amūras. (Ctenopharyngodon idella). Būrys (Karpžuvės). Juodasis amūras. (Mylopharyngodon Peters). Būrys (Karpžuvės). Karšis (Abramis brama). Būrys (Karpžuvės). Lynas  (Tinca tinca). Būrys (Karpžuvės). Paprastasis karosas (Carassius carassius). Būrys (Karpžuvės). Šamas (Silurus glanis). Būrys (Šamažuvės). Vėgėlė (Lota lota). Būrys (Menkiažuvės). Menkė  (Gadus morhua callaria). Būrys (Menkiažuvės). Strimėlė (Clupea harengus membras). Būrys (Silkiažuvės). Ungurys (Anguilla anguilla). Būrys (Unguriažuvės). Stinta (Osmerus eperlanus). Būrys (Stintžuvės). Žuvininkystę reglamentuojančios taisyklės. Žuvininkystės taryba. Kylančios problemos. Žuvininkystės plėtros priemonės. Vidaus vandenų žuvininkystės politika. Žuvininkystės sektorius. Žuvininkystės produkcija 2009metais. Prekyba. Ekologinės gamybos žuvininkystės ūkiai.


Žuvys sudaro galutinę hidrosistemų trofinę grandį ir yra galutinė vandens telkinių biologinė produkcija.

Žuvininkystė turi senas tradicijas Lietuvoje. 1534 m. karpių ikrai buvo atgabenti į Mažąją Lietuvą. Žuvų tvenkiniai suklestėjo 19 a. pab. Garsus Lietuvos mokslininkas, Mykolas Girdvainis, žuvininkystės ir akvakultūros specialistas, įsteigė daug žuvų ūkinių tvenkinių.

Nerštas. Pavasarį arba rudenį, kai vanduo upėse pakilęs, suaugę unguriai keliauja neršti į jūras. Neršia tik kartą per gyvenimą, po to žūva. Kūnas iki 1,2 m ilgio, svoris 3,5-4,0 kg. Minta bentosiniais bestuburiais, smulkiomis žuvimis, ypač pūgžliais, išsinėrusiais vėžiais, vingiliais, varlėmis.

Neršia 1 kartą gyvenime, seklumose ant žvyruoto, smėlėto grunto, augalų balandžio mėn., kai vandens 4—6 °C. Ilgis - iki 15— 25 (30) cm, svoris — iki 40 (75) g Minta zooplanktonu.

Lėšų trūkumas norint plėsti verslinę žuvininkystę. Aplinkos teršimas pašarais. Ekologinių pašarų trūkumas. Žuvų nykimas. Neteisėta prekyba žuvimi.

Atviruose vidaus vandenų telkiniuose sugaunama apie 9% verslinių žuvų, sužvejojamų Lietuvos teritorijoje ir teritoriniuose vandenyse bei patenkančių į Lietuvos rinką. Apie 90% verslinių žuvų sugaunama Kuršių bei Kauno mariose, likusios žuvys sugaunamos ežeruose. Kasmet į vidaus vandenis valstybės lėšomis išleidžiama apie 140 – 210 mln. įvairių verslinių bei nykstančių žuvų rūšių lervučių bei jauniklių. Siekiant didinant atliekamų įveisimo darbų efektyvumą, bus siekiama plėsti vandens telkinių įveisimą, ypač vertingomis žuvimis.

  • Ekologija Skaidrės
  • 2015 m.
  • 32 puslapiai (1256 žodžiai)
  • Ekologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 3441 KB
  • Svarbiausios verslinės žuvys Lietuvoje
    10 - 7 balsai (-ų)
Svarbiausios verslinės žuvys Lietuvoje. (2015 m. Sausio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/svarbiausios-verslines-zuvys-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:21