Švedijos neutraliteto politika didžiųjų XX a. konfliktų metu


Švedijos neutralitetas. Karinis neutralitetas. Karinis neutralitetas referatai. Saltojo karo metais neutraliteto laikesi. Neutraliteto laikesi. Švedijos politika. Svedijos "neutralitetas". Švedijos politika antrojo pasaulinio karo metu. Neutralitetas isvados. Šaltojo karo metu neutraliteto laikėsi.

Istorijos referatas. Įvadas. Švedijos neutraliteto politika pirmojo pasaulinio karo metu. Švedijos neutraliteto politikos etapai antrajame pasauliniame kare. Švedijos neutraliteto politika šaltojo karo laikotarpiu. Išvados. Literatūros sąrašas.


Neutralitetas – tai tarptautinis teisinis valstybės statusas, susijęs su jos politika nedalyvauti kitų valstybių kare, o taikos metu – karinėse sąjungose ar blokuose. Kaip teigiama Karybos žodyne, jį galima suskirstyti į tris rūšis. Pirmoji – eventualusis neutralitetas – suprantamas kaip tam tikros valstybės pareiškimas nedalyvauti kilusiame konkrečiame kare jokios valstybės pusėje nei savarankiškai. Antroji – ginkluotasis neutralitetas – tarptautine teise valstybės paskelbta parengtis ginkluotosios pajėgoms ginti savo neutralitetą ir prekybinius laivus jūroje nuo kariaujančių valstybių. Trečioji – nuolatinis neutralitetas – kylantis iš tarptautinių susitarimų, nacionalinių įstatymų, kuriais valstybė įsipareigoja nedalyvauti jokiame kare, nepriklausyti jokioms karinėms sąjungoms ar blokams, neleisti savo teritorijoje steigti užsienio karinių bazių . Tačiau neutraliteto, kaip nekovojančios valstybės, kai kitos yra įsitraukusios į karą, legalaus statuso apibrėžimas gali būti diskutuotinas. Kyla klausimas: ar tikrai neutralia galima laikyti tą šalį, kuri visiškai atsiriboja nuo konflikto, užbaigdama ankstesnius santykius su kovojančiomis pusėmis (pavyzdžiui nutraukdama abiem naftos tiekimą)? Ar tą, kurios naftos tiekimas nei vienai, nei kitai pusei nepasikeičia po karo veiksmų paskelbimo arba tą, kuri yra nešališka (tolygus kiekis naftos abiem valstybėms)? O galbūt tą, kuri išlygina disbalansą tarp kovotojų (tiekdama daugiau naftos tai pusei, kurios labiausiai jos reikia)? Atrodytų visais atvejais atsakymas būtų – galima . Neutraliteto tikslų apibrėžimą galima suformuluoti, atsakius į tris pagrindinius klausimus: kas siekia neutraliteto? Tarp ko reikia nustatyti neutralitetą? Kodėl reikia būti neutraliu ? Pastarasis klausimas formuoja neutraliteto ideologinę bazę, padedančią, mūsų nagrinėjamu atveju, suprasti tikruosius neutralios valstybės siekius.

Viena iš tokių šalių, kuri tradiciškai laikėsi neutraliteto buvo Švedija . XVII–XVIII a. ji ne kartą įsitraukė į dinastinius karus, tačiau tik tam, kad atstatytų Europos ,,valstybių galios balansą“, kuris sudarė pagrindinį Švedijos egzistencijos pagrindą. Tačiau XIX a. nedidelės Europos valstybės, tarp jų ir Švedija, ėmė vengti karinio dalyvavimo šiame procese, kadangi jos matė saugumą kitur – neutralitete. Bruce Hopper teigimu, šis staigus pokytis nebuvo paremtas laisvu pasirinkimu, jį nulėmė XVIII–XIX a. sandūroje vykę procesai . Visų pirma tai – 1789 m.

  • Istorija Referatai
  • 2012 m.
  • 14 puslapių (3538 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 38 KB
  • Švedijos neutraliteto politika didžiųjų XX a. konfliktų metu
    9 - 3 balsai (-ų)
Švedijos neutraliteto politika didžiųjų XX a. konfliktų metu. (2012 m. Spalio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/svedijos-neutraliteto-politika-didziuju-xx-a-konfliktu-metu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:11