Šveicarijos švietimo sistemos edukaciniai aspektai


Pedagogikos referatas. Įvadas. Lietuvos ir šveicarijos aukštojo mokslo modeliai. Aukštojo mokslo studijų organizavimas. Pirmosios pakopos (bakalauro) studijos. Antrosios pakopos (magistro) studijos. Trečiosios pakopos (doktorantūros) studijos. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos Lietuvoje. Lietuvos ir šveicarijos aukštojo mokslo modelių pest analizė. Lietuvos aukštojo mokslo politinė aplinka. Šveicarijos aukštojo mokslo politinė aplinka. Lietuvos aukštojo mokslo finansavimas ir ekonominė aplinka. Šveicarijos aukštojo mokslo finansavimas ir ekonominė aplinka. Socialinės-kultūrinės aplinkos aspektai Lietuvoje ir Šveicarijoje. Teisinis aukštojo mokslo reglamentavimas Lietuvoje ir Šveicarijoje. Aukštojo mokslo koncepcijos. Lietuvos ir šveicarijos aukštojo mokslo raidos aspektai Europos politikos kontekste. Išvados.


Aukštasis mokslas Lietuvoje yra pakankamai jaunas – pirminė šiuolaikinio aukštojo mokslo koncepcija atsirado Lietuvai atgavus nepriklausomybę, todėl Lietuvos aukštasis mokslas vis dar yra vertinamas postsovietinės aplinkos poveikio kontekste. Šiuo metu aukštojo mokslo teisinis reguliavimas remiasi preskriptyvaus modelio pagrindu ir daugelis mokslininkų pripažįsta, kad Europos kontekste Lietuvos švietimo sistemos edukacinis efektyvumas yra pakankamai žemas. Tuo tarpu Šveicarijos aukštasis mokslas turi nepertraukiamas integralias tradicijas ir jungia klasikinius ir modernius aukštojo mokslo modelius, didelį dėmesį skiriant mokslo tęstinumui ir nuoseklumui, tarptautiškumui, mokymo ir tyrimų kokybei. Šveicarijos aukštojo mokslo sistema yra viena iš pirmaujančių pasaulyje pagal efektyvumą, todėl šio referato tikslas – atlikti lyginamąją Šveicarijos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemų efektyvumo analizę Europos aukštojo mokslo politikos kontekste.

Aukštojo mokslo modelis priklauso nuo esminių veiksnių – teisinio reglamentavimo, valdymo modelio bei autonomijos ir atskaitomybės koreliacijos, todėl siekiant numatyto tikslo, iškeliami sekantys darbo uždaviniai:

Apžvelgti Lietuvos ir Šveicarijos aukštojo mokslo sisteminę sandarą;

Atlikti Lietuvos ir Šveicarijos aukštojo mokslo PEST analizę;

Palyginti Lietuvos ir Šveicarijos aukštojo mokslo edukacinius aspektus;

Palyginti Lietuvos ir Šveicarijos aukštojo raidos aspektus Europos politikos kontekste;

Pagrindiniai darbo metodai – reflektyvi analizė, statistikos analizė, lyginamoji analizė, rašytinių šaltinių analizė bei sintezė.

Lyginant Lietuvos ir Šveicarijos aukštojo mokslo edukacinius aspektus bus remiamasi tiek Lietuvos, tiek užsienio rašytiniais šaltiniais, tyrimais ir straipsniais.

Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra tobulintina beveik visose srityse, todėl palyginimas su Šveicarija – viena iš pirmaujančių šalių pagal aukštojo mokslo raidą, padės numatyti bendras aukštojo mokslo Lietuvoje tobulinimo gaires.

Lietuvoje aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės, universitetinės ir neuniversitetinės. Studijos gali būti vykdomos pagal laipsnį suteikiančias arba laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Aukštojo mokslo modelis susideda iš nuolatinių ir ištęstinių laipsnio nesuteikiančių ir trijų pakopų laipsnį suteikiančių programų: pirmosios pakopos – bakalauro ir profesinio bakalauro, antrosios pakopos – magistrantūros ir trečiosios pakopos – doktorantūros.

Šveicarijos švietimo sistemos modelis yra panašus į Lietuvos modelį savo sandara. Šveicarijos aukštojo mokslo sistemos klasifikaciją sudaro aukštojo, universitetinio mokymo pakopa, dar vadinama trečiąja pakopa (angl. Tertiary).

Universitetinių studijų pakopa susideda iš 3 rūšių mokymo įstaigų:

1) Kantonų universitetai ir federaliniai politechnikos koledžai/institutai.

3) Aukštosios technikos mokyklos – suteikia specialisto arba profesinę kvalifikaciją.

Tiek Lietuvos, tiek Šveicarijos aukštojo mokslo modeliai atliepia mokslinio ir profesinio rengimo poreikius.

Lietuvoje pirmosios pakopos studijų programos susideda iš koleginių ir universitetinių programų. Profesinio bakalauro laipsnį suteikiančios koleginių studijų programos iš esmės yra nukreiptos į profesinių įgūdžių formavimą ir pasirengimą profesinei veiklai apskritai. Šios studijos suteikia profesinio bakalauro laipsnį arba profesinio bakalauro laipsnį ir profesinę kvalifikaciją, tačiau nesuteikia teisės studijuoti pagal antrosios pakopos programas. Siekiant įgyti teisę studijuoti pagal antrosios pakopos programą, kolegijų absolventai privalo baigti papildomas studijas, kurios suteikia reikalingas kompetencijas studijuoti pagal magistrantūros programas. Bakalauro laipsnį suteikiančios universitetinių studijų programos vysto aukščiausio lygio profesinius gebėjimus, teikia visapusišką bendrąjį išsilavinimą ir yra labiau orientuotos į teorinį pasirengimą. Šios studijos suteikia bakalauro laipsnį arba bakalauro laipsnį ir profesinę kvalifikaciją bei suteikia teisę studijuoti pagal antrosios pakopos programas. Aukštosios mokyklos Lietuvoje gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis ir programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis.

Šveicarijoje bakalauro laipsnio studentai gali siekti pabaigę povidurinę pakopą. Bakalauro laipsnis yra suteikiamas baigus 120 kreditų. Šios studijos paprastai trunka aštuonis semestrus, kurių metu studentai turi studijuoti bendruosius kursus ir pasirinktą pagrindinį konkretų objektą. Dažniausiai šios studijos yra gana lanksčios, skirtingai nuo studijų Lietuvoje studentai bakalauro studijas baigia per trejus metus ir gali įgyti tiek pagrindinį, tiek gretutinį laipsnį. Bakalauro studijos suvokiamos kaip bendrasis universitetinis išsilavinimas, o normalus specializavimasis bei gilinimasis į tam tikras sritis prasideda tik magistro studijose.

  • Pedagogika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3839 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 56 KB
  • Šveicarijos švietimo sistemos edukaciniai aspektai
    10 - 9 balsai (-ų)
Šveicarijos švietimo sistemos edukaciniai aspektai. (2015 m. Gruodžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/sveicarijos-svietimo-sistemos-edukaciniai-aspektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:34