Sveikatą žalojanti elgsena


Slaugos referatas. Įvadas. Kas žaloja sveikatą? Valgymo sutrikimai. Nervinė anoreksija. Persivalgymas ir bulimija. Neįveikiamas persivalgymas. Maisto priedų vartojimas. Hormonų vartojimas. Nepakankamas fizinis aktyvumas. Narkotikai ir narkomanija. Nelegalios medžiagos. Pripratimas prie receptinių vaistų. Alkoholizmas. Stipraus išgėrimo trumpalaikis poveikis. Ilgalaikis alkoholizmo poveikis. Rūkymas. Kam rūkymas kenkia labiausiai. Stresas. Depresija. Simptomai būdingi depresijai. Depresija – aktuali vyresnio amžiaus žmonių problema. Nerimas. Nesaugus seksas. Nudegimas saulėje. Išvados. Literatūra.


Tikslas: išsiaiškinti, kokia elgsena žaloja sveikatą.

Problema: sveikos gyvensenos nebuvimas, elgsena žalojanti sveikatą.

Mityba yra glaudžiai susijusi su sveikata. Dėl tam tikrų maisto medžiagų trūkumo susergama įvairiomis ligomis, pvz.: dėl geležies trūkumo – mažakraujyste, dėl kalcio – osteoporoze, dėl vitamino A trūkumo sutrinka rega. Trūkstant kalcio ir vitamino D sutrinka kaulų augimas ir raida, susergama rachitu. Nesant sveikos mitybos įpročių kyla rizika susirgti lėtinėmis ligomis – diabetu, nutukimu, su mityba susijusiomis onkologinėmis ligomis, hipertonija.[3] Apetito stoka gali reikšti sunkesnį negalavimą – infekcinę mononukleozę, reumatoidinį artritą, per aukštą kraujospūdį, skrandžio vėžį, tuberkuliozę, hepatitą ar gilią depresiją.[9] Tiek persivalgymas, tiek ir per didelis dietos laikymasis sustiprina riziką žmonių sveikatai, tačiau problema didele tampa tuomet, kai šie sutrikimai pasidaro manija.[1]

Tai liga reiškianti apetito praradimą, ja serga dažniausiai paauglės merginos, tačiau pasitaiko įvairaus amžiaus tiek moterų, tiek vyrų sergančių šia liga. Ji susijusi su šeimoje buvusiais stiprios depresijos atvejais – beveik pusei anoreksija sergančių moterų depresija yra išreikšta kliniškai. Sergant nervine anoreksija daugumos svoris yra 25 % arba dar daugiau mažesnis už normą, kamuoja fizinis silpnumas nuo badavimo, kuriam priklauso pavargimas, anemija, vidurių užkietėjimas, žemas kraujospūdis, trapūs kaulai (osteoporozė), sutinę sąnariai, pageltusi oda ir jautrumas šalčiui, kūnas apauga plonais plaukeliais, vadinamais pūkais, veikiausiai šilumai sulaikyti, mėnesinės gali neprasidėti arba nutrūkti. Anoreksija sergančios moterys gali vartoti laisvinamuosius arba vimdomuosius vaistus (jie neleidžia įsisavinti suvalgyto maisto).[1] Nerimas, didžiulis nuovargis, silpnumas ir plaukų retėjimas, besaikis sportavimas – simptomai žymintys nervinę anoreksiją.[9] Tarp sergančių anoreksija yra labai didelė tikimybė savižudybių, infarkto arba badavimo iki mirties tikimybė.[1]

Nuo šių tarpusavyje susijusių sutrikimų kenčia daugiau moterų negu vyrų, ypač - jauname amžiuje. Pirmiausia persivalgoma, o vėliau atsikratoma maisto pertekliaus. Persivalgantys jaučia nenumaldomą potraukį maistui, kurio jie per vieną kartą suvalgo tikrai daug, dažniausiai paslapčiomis. Bendras bulimija sergančiųjų požymis – kažkoks stresą sukeliantis įvykis veikia kaip jungiklis. Vieniems tai psichologinė problema, pavyzdžiui, depresija arba asmeninė nesėkmė, kitiems – narkotikų ar alkoholio sukeliamos problemos. Tokie žmonės praeityje galėjo būti seksualinio smurto aukos.

Viena iš fizinių bulimijos apraiškų gali būti apgraužti krumpliai – taip nutinka kišant rankas į gerklę vėmimui sukelti, seilių liaukų infekcijos, duobėti dantys (dėl vėmaluose esančios rūgšties) ir kraujavimas skrandyje. Dėl nuolatinio vėmimo atsiradęs mineralinių medžiagų pusiausvyros sutrikimas gali sukelti labai stiprų pašalinį poveikį, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus.[1] Nuolat priverstinai išsivemiant gali apimti didžiulis nuovargis, pradėti trupėti dantys, skaudėti gerklę, pilvą, pūsti vidurius, sutrikti virškinimas ir medžiagų apykaita. Laisvinamieji gali sukelti žarnyno komplikacijas ir dehidrataciją. Tačiau nuo bulimijos mirštama retai.[9]

Kaip ir bulimijos atveju žmonės tiesiog apsiryja, tačiau dažniausiai atsikratyti maisto nebando. Nesusilaikantieji dažniausiai turi antsvorio. Nutukimas yra viena iš svarbiausių XXI amžiaus problemų, ypač būdinga tam tikroms pasaulio šalims, įskaitant Europą. Nesveika mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas yra svarbiausi veiksniai antsvoriui ir nutukimui atsirasti. Sveikatos ir psichosocialiniai su nutukimu sietini sutrikimai: infarktas, širdies ligos, hipercholesterinomija, II – jo tipo cukrinis diabetas, artritas, nuotaikos kaita, miego sutrikimai, virškinimo sutrikimai, podagra, tulžies pūslės akmenligė, vėžys, hipertenzija.[1] Nutukus taip pat padidėja rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu, nevaisingumu, venų išsiplėtimu. Tai gali lemti mėnesinių problemas, sudėtingą nėštumą.[9] Nutukę žmonės dažniau ir ilgiau serga įvairiomis ligomis, anksčiau išeina į pensiją ar jiems pripažįstamas invalidumas. Nutukusieji gyvena beveik aštuoneriais metais trumpiau. Po operacijų jiems sunkiau gyja žaizdos, dažniau pasitaiko komplikacijų.[5] Kartais nutukimą sukelia endokrininės ligos, kai yra antinksčių gaminamų hormonų perteklius, skydliaukės hormonų trūkumas bei kasos hormono – insulino perteklius. Tai endokrininės sistemos funkcijos sutrikimo požymiai. Nutukimas taip pat gali atsirasti, kai dėl auglių, traumų, infekcijų pažeidžiamos tam tikros galvos smegenų sritys (alkio ar sotumo centrai).[8]

Labai dažnai tvirtinama, kad gydymas estrogenų preparatais gali sukelti rimtų neigiamų šalutinių poveikių. Estrogenai plečia kraujagysles, lėtina kraujotaką ir skatina kraujo krešėjimą, dėl to jie gali sukelti trombozę, miokardo infarktą arba emboliją. Be to, estrogenams būdingas vadinamasis augimo efektas. Jie stimuliuoja ląstelių dauginimąsi savo veikiamose srityse: gimdoje ir pieno liaukose. Dėl to gali atsirasti navikų, cistų, o blogiausiu atveju – krūties vėžio užuomazgų. Estrogenai skatina strijų ir celiulito atsiradimą bei venų išsiplėtimą. Be to, hormonų preparatai tukina.

  • Slauga Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (6612 žodžių)
  • Universitetas
  • Slaugos referatai
  • Microsoft Word 56 KB
  • Sveikatą žalojanti elgsena
    10 - 10 balsai (-ų)
Sveikatą žalojanti elgsena. (2015 m. Gruodžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/sveikata-zalojanti-elgsena.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:13