Sveikatos draudimo sistema


Sociologijos referatas.

Įvadas. Sveikatos draudimo sistemos formavimo aspektai. Sveikatos draudimo ir jo sistemos samprata. Sveikatos draudimo funkcijos. Sveikatos draudimo principai. Sveikatos draudimo ypatumai. Sveikatos draudimo sistemos finansavimas. Sveikatos draudimo rūšys. Lietuvos sveikatos draudimo sistemos analizė. Lietuvos sveikatos draudimo sistemos modelis ir jo vertinimas. Sveikatos draudimo sistemos pajamų analizė. Sveikatos draudimo sistemos teoriniai aspektai. Išvados. Literatūra.


Sveikatos draudimas – tai apsaugos principai, kurie įgalina pašalpų / išmokų mokėjimą ligos ar sužalojimo atveju; gali būti kompensuojamos gydymo išlaidos ar prarastos pajamos. Sistema – tai daugybė elementų, sąveikaujančių vienas su kitu ir sudarančių tam tikrą visumą; tai planingas, taisyklingas išdėstymas, sutvarkymas, organizacija; tai organizacijos pagrindu sujungtų ūkinių vienetų ir įstaigų visuma. Sveikatos draudimo sistema – tai visuma ūkio subjektų ir jų santykių, atsirandančių dėl socialinės ir finansinės ūkinės veiklos, kurios tikslas yra apsaugoti apdraustuosius sveikatos draudimu asmenis nuo finansinių sunkumų įvykus draudiminiam įvykiui – sveikatos sutrikimui. Draudiminiu įvykiu sveikatos draudime laikomas gydytojo diagnozuotas sveikatos surikimas ar būklė, kurie yra pagrindas teikti sveikatos draudimu apdraustiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugas bei patarnavimus.

Rizikos kompensavimo funkcija reiškiasi rizikos sumažinimu arba pašalinimu. Draudimo rizika, kaip nuostolio tikimybė, tiesiogiai susijusi su svarbiausia draudimo paskirtimi – nukentėjusiojo materialinių nuostolių kompensavimu. Sveikatos draudime rizikos kompensavimo funkcija daugiau pasireiškia ne kaip apsauga nuo materialinių nuostolių, bet rizikos negauti sveikatos priežiūros paslaugų mažinimu.

Profilaktinės funkcijos esmė ta, kad naudojant draudimo fondo lėšas finansuojamos profilaktinės priemonės, leidžiančios sumažinti draudimo riziką, sveikatos draudime – riziką susirgti. Tai galimybė naudotis sveikatą stiprinančiomis, palaikančiomis ir (ar) atstatančiomis priemonėmis, siekiant išvengti ligų ir su jomis susijusių nuostolių.

3) atskiriamos su draudimu nesusijusios paslaugos.

Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų paskirstymas negali būti tikslingas ir reglamentuojamas pagal mokią paklausą. Sprendimai dėl sveikatos priežiūros naujovių, aprūpinimo struktūrų ir kainų negali būti priimami analogiškai kaip kitų prekių rinkoje, kaip vienas su kitu konkuruojantys procesai ieškant ekonominės naudos; šie sprendimai turi atitikti politinio socialinio valdymo kriterijus. Valstybės suinteresuotumas kištis į draudimo rinkos veikimą kyla iš bendro suvokimo, kad draudimas rizikos kaštų iškleidimo būdu duoda visuomenei naudos. Siekdama apsaugoti visus gyventojus nuo pajamų praradimo susirgimo atveju, valstybė įveda privalomąjį sveikatos draudimą. Šis draudimas nėra viena rinkos sričių, o tik socialinės apsaugos priemonė. Socialinė apsauga – tai visuma priemonių, kurių dėka sukuriamas solidarumas tarp žmonių, netekusių (ar iškilus grėsmei netekti) darbo pajamų ar turėjusių ypatingų išlaidų.

Lietuvoje sveikatos draudimas priskiriamas vienai iš socialinio draudimo rūšių. Draudimo rinkoje rizikos laipsnis yra pagrindinis veiksnys, sąlygojantis įmokų ir gaunamų išmokų, nulemiančių teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir apimtį. Todėl sveikatos draudimo sistemą galima skaidyti į dvi dalis: vieną, priklausančią socialinio draudimo sistemai, ir antrąją, priklausančią draudimo rinkų sistemai. Kiekviena dalis skiriasi organizavimo, veikimo, teisinio reglamentavimo pobūdžiu, dalyvių skaičiumi ir jų tikslais.

Kiti ypatumai, išskiriantys sveikatos draudimo sistemą iš draudimo rinkos sistemos : nėra pakankamai orientuoto vartotojų suvereniteto, nes poreikius ir kartu savo paslaugų paklausą nustato gydytojas; atsiradus paklausai (ligai) klientas neretai ir periodiškai patenka į tokią padėtį, kai jis negali aktyviai tyrinėti rinkos, ieškodamas tinkamų paslaugų ar jų tiekėjų, taip pat derėtis dėl paslaugų ir kainų; vidutiniškai didžiausias paslaugų poreikis yra tų, kurie disponuoja mažiausiais ištekliais. Bendri bruožai, siejantys abi sveikatos draudimo sistemos dalis: draudimo objektas – žmogaus sveikata, draudiminiai įvykiai, paslaugos, paslaugų teikėjai. Apdraustieji - draudimo išmokų (paslaugų) gavėjai yra sąlyginai tapatus bruožas, nes abiejose sistemose jie draudžiami skirtingais būdais. Draudimo rinkos sistema paprastai neapima valstybinio socialinio draudimo santykių.

Socialinė sveikatos priežiūros sistema vertinama kaip valstybės vykdomos visiškai savarankiško pobūdžio socialinės – ekonominės priemonės, tam tikslui naudojant specializuotas valstybines institucijas. Tad ir šių institucijų vykdoma veikla negali būti laikoma tradiciniu draudimu. Tačiau valstybė gali dalį socialinės apsaugos funkcijų perkelti į privatų sektorių, privatų sektorių panaudodama visuomenės socialinėms reikmėms tenkinti. Šalia privalomojo draudimo leidžiamas ir papildomasis (savanoriškas) sveikatos draudimas. Šia draudimo rūšimi apsidrausti gali bet kas, kas sutinka mokėti draudimo įmokas, o drausti gali valstybinė draudimo įstaiga, akcinės bendrovės, draudimo organizacijos ar Socialinio draudimo sistema. Apdraustieji vienu metu gali būti abiejų sistemų – valstybinio sveikatos draudimo ir draudimo rinkos dalyviai.

  • Sociologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (4077 žodžiai)
  • Kolegija
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Sveikatos draudimo sistema
    10 - 5 balsai (-ų)
Sveikatos draudimo sistema. (2016 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/sveikatos-draudimo-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:45