Sveikatos nelygybė


Sveikatos referatas. Įvadas. Skyrius. sveikatos nelygybė ir jos komponentai. Sveikatos nelygybės samprata. Politinės aplinkos įtaka sveikatos nelygybės susidarymui. Socioekonominės aplinkos įtaka sveikatos nelygybės susidarymui. Ekonomiai veiksniai. Socialiniai veiksniai. Fizinės aplinkos įtaka sveikatos nelygybės susidarymui. Skyrius. sveikatos nelygybės nustatymas. Mirtingumo statistika. Sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumai. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Vienas svarbiausių sveikatinimo veiklos tikslų – mažinti sveikatos nelygybę tam tikrų gyventojų grupių ir siekti socialinio sveikatos santykių teisingumo. Kiekvienoje šalyje esama mažesnės socialinės ekonominės padėties visuomenės grupių, kurioms nustatytas didesnis pavojus sveikatai. Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) priimtais dokumentais ypatingas dėmesys kreipiamas sveikatos santykių teisumui, lygybei ir solidarumui garantuoti. Apibendrinusi daug mokslinių tyrimų, PSO paskelbė, jog geriausia gyventojų sveikata ne pačiose turtingiausiose šalyse, o tose, kur egzistuoja mažiausi socialiniai sveikatos skirtumai, kur plačiausiai įgyvendinamos socialinio teisumo principas (Grabauskas, 2004).

Daugelyje šalių, ypač mažiau išsivysčiusiose, pastebėti didžiuliai skirtingų socialinių ekonominių gyventojų grupių sveikatos skirtumai, analizuojama daugiausiai remiantis gyventojų mirtingumo statistika. Ryški gyventojų mirtingumo sociodemografinė diferenciacija rodo Lietuvos bei kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių gyventojų sveikatos ir mirtingumo problemų aktualumą. Įvairūs sociodemografiniai ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad didesnis mirtingumas yra stebimas tarp turinčių žemesnį išsilavinimą ir nesusituokusių gyventojų. Žymiai padidėjęs nevedusių, išsiskyrusių ir našlių vyrų mirtingumas gali būti siejamas su specifinių psichosocialinių problemų paplitimu ir socialinės paramos mechanizmų praradimo pasekmėmis (Kalėdienė, Petrauskienė, 1999; Lietuvos statistikos departamentas, 2006).

Dauguma Lietuvos gyventojų yra dar ekonomiškai nepajėgūs praktiškai įgyvendinti sveikos gyvensenos nuostatų, o grėsmingai išaugusi gyventojų socioekonominė diferenciacija tam tikruose visuomenės segmentuose visiškai apriboja sveikos gyvensenos plėtros galimybes. Lyginamųjų tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad iš kitų Europos Sąjungos šalių Lietuva išsiskiria vienais didžiausių skurdo rizikos rodiklių (2005m. skurdo lygis buvo net 20,5, o kaime – 30 proc.). Būtent todėl ir yra sveikatos nelygybė, nes gyventojai negali vienodai pasirūpinti savo sveikata, taip iškyla mažesnės socialinės ekonominės padėties visuomenės grupėms didesnė tikimybė turėti kokių nors sveikatos negalavimų (Stankūnienė, Jasilionis, 2007).

Objektas – liga, sveikata, socialinis kontekstas: sveikatos nelygybė

Sveikatos nelygybė reiškia, kad kai kuriose gyventojų grupėse yra labiau tikėtina, kad bus sergančių ir labiau tikėtina, kad mirs jaunesni, nei kiti. Yra daug sveikatos nelygybės priežasčių, todėl rasti veiksmingų sprendimų labai sunku. Labai svarbu žinoti, kiek įmanoma daugiau apie gyventojų sveikatos būklę ir ypač apie prastesnės sveikatos priežastis tarp kai kurių gyventojų grupių, kad paslaugos ir ištekliai būtų skiriami efektyviausiu būdu. Kadangi daugelis veiksnių įtakoja sveikatą, svarbu, kad būtų atsižvelgta ir surasta kiek įmanoma daugiau tų veiksnių (Wallace, 2004).

Gyventojų padėtis nėra vienoda. Faktai rodo, kad tokie veiksniai kaip socialinė ir ekonominė padėtis, tautybė, amžius, lytis, negalia ir migranto statusas turi įtakos asmens sveikatos būklei ir galimybei gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Ypač pažeidžiami etninei mažumai priklausantys vyresnio amžiaus asmenys ir moterys bei vaikai su negalia, kurie itin dažnai susiduria su nelygybe kreipdamiesi sveikatos priežiūros paslaugų, kitaip sakant, kurie patiria daugialypę arba tarpsektorinę diskriminaciją. Pastebimi dideli skirtumai tarp įvairių socialinių grupių atskirose regiono šalyse - nepasiturintys serga kur kas dažniau nei turintys didesnes pajamas (Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, 2011).

Kiekvienoje šalyje esama žemesnės socialinės ekonominės padėties visuomenės grupių, kurios susiduria su nuolatiniu pavojumi sveikatai. Skurdas labiausiai susijęs su nevienodomis galimybėmis naudotis sveikatos ištekliais ir tai stipriai turi įtakos gyventojų sveikatai.

Sveikatos nelygybę apima daugybė komponentų, kurie vienas kitą įtakoja ir taip nulemia susidariusią padėtį. Politika formuoja socioekonominę aplinką, bei sveikatos gerinimo prieinamumo galimybes, kadangi socialinė ekonominė gyventojų padėtis nevienoda jie negali visi sau leisti geriausių sveikatos priežiūros paslaugų. Su prasta ekonomine ir socialine padėtimi dažnai yra susijusi ir bloga fizinė aplinka, kuri tik dar labiau prisideda prie nekokybiškos gyventojų sveikatos. Nors ir siekiama sveikatos santykių teisumo visiems asmenims, tai yra sunku pasiekti tiek išsivysčiusiose šalyse, tiek neišsivysčiusiose (The Scottish Government, 2008).

  • Sveikata Referatai
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (3986 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sveikatos referatai
  • Microsoft Word 103 KB
  • Sveikatos nelygybė
    10 - 4 balsai (-ų)
Sveikatos nelygybė. (2015 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/sveikatos-nelygybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:50