Sveikatos priežiūros finansavimo reforma Lietuvoje: problemos, kryptys, perspektyvos


Sveikatos skaidrės. Sveikatos priežiūros finansavimo reforma Lietuvoje problemos, kryptys, perspektyvos. Sveikatos finansavimo sistema. LNSS vykdomųjų subjektų vykdomos sveikatos priežiūros ir teikiamų paslaugų finansavimo šaltiniai. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos visuomeninio finansavimo struktūra, (2006 m. ). PSDF biudžeto išlaidų struktūra (2006 m. ). ES šalys išlaidų sveikatinimo veiklai palyginimas, (2005 m. ). Sveikatos finansavimo sistemos reformos problemos. ES šalys ambulatorinių apsilankymų pas gydytojus skaičius tenkantis vienam gyventojui per metus, (2003 m. Hospitalizacijų (be slaugos ligoninių) skaičiaus kitimo Lietuvoje palyginimas su ES vidurkiu, (1985-2004 m. Sveikatos finansavimo sistemos reformos perspektyvos. Išskiriami galimi sveikatos apsaugos sistemos plėtros finansavimo scenarijai iki 2012 m. Scenarijų palyginimas. PSDF biudžeto augimas, procentas nuo BVP, (2006-2012 m. ). Visuomeninio Lietuvos sveikatinimo veiklos finansavimo 2005 (faktas) ir 2012 m. Papildomų lėšų. Visuomeninio sveikatinimo paslaugų finansavimo ir PSDF pajamų Lietuvoje prognozė. Tikslų įgyvendinimo priemonės užtikrinti efektyvų visuomeninių išlaidų sveikatos sektoriuje panaudojimą. Išvados.


Sveikatos priežiūros finansavimo reforma lietuvoje: problemos, kryptys, perspektyvos.

Tikslas – aptarti Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimo sistemos reformos kryptis, problemas ir perspektyvas. Uždaviniai: Išnagrinėti sveikatos finansavimo sistemos reformos eigą ir jos kryptis; Išanalizuoti sveikatos finansavimo sistemos reformos problemas; Aptarti galimas sveikatos finansavimo sistemos reformos perspektyvas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą. Kaip du reikšmingiausius pertvarkymo procesus galima išskirti decentralizavimą ir perėjimą nuo integruoto paslaugų teikimo modelio prie sutartinio modelio. Pradėjus įgyvendinti Sveikatos draudimo įstatymą, 1997 m. susiformavo ligonių kasų sistema. Šiame įstatyme buvo išskirtos dvi draudimo rūšys: privalomas ir papildomas sveikatos draudimas.

Finansų ministerija finansuoja sveikatos priežiūrą, teikiamą prižiūrint Krašto apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai bei Socialines apsaugos ir darbo ministerijai. Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija kartu atsako už finansavimo schemą, atskaitomybės taisykles bei finansų auditą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigų vykdomos sveikatos priežiūros finansavimo šaltiniai yra reglamentuoti LR Sveikatos sistemos įstatymu.

LNSS vykdomųjų subjektų vykdomos sveikatos priežiūros ir teikiamų paslaugų finansavimo šaltiniai.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos visuomeninio finansavimo struktūra, (2006 m.).

Sutartyse įtraukti reikalavimą, kokia paslaugos įkainio procentinė dalis turi būti skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti; sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis numatyti būtinybę apmokėti pacientų pervežimus į kitas gydymo įstaigas, kai vietoje nėra reikiamų gydytojų ar kitų medicinos specialistų bei atitinkamos medicininės įrangos; sutartyse dėl šeimos gydytojų darbo apmokėjimo derinti apmokėjimą už prisirašiusiųjų gyventojų skaičių ir už suteiktas paslaugas, plečiant ekonomiškai pagrįstų skatinamųjų (sveikatos stiprinimo, ugdymo, prevencijos ir kt.

  • Sveikata Skaidrės
  • 2015 m.
  • 27 puslapiai (1514 žodžių)
  • Sveikatos skaidrės
  • MS PowerPoint 206 KB
  • Sveikatos priežiūros finansavimo reforma Lietuvoje: problemos, kryptys, perspektyvos
    10 - 3 balsai (-ų)
Sveikatos priežiūros finansavimo reforma Lietuvoje: problemos, kryptys, perspektyvos. (2015 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/sveikatos-prieziuros-finansavimo-reforma-lietuvoje-problemos-kryptys-perspektyvos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:05