Sveikatos ugdymas konspektas


Sveikatos konspektas. Sveikatos ugdymas. Pagr. tikslai. Teikti moksleiviui žinias apie. Ugdyti įgūdžius kurie. Integruotas sveikatos ugdymo kursas mokykloje. ? Sveiktatos ugdymo modelis. Sveikatos ugdymo modelis. Švietimo įstaigų uždaviniai saugant ir ugdant moksleivių sveikatą. Mokyklos uždaviniai 1darbą. Sveikatos samprata. Sveikatą lemiantys veiksniai Sveikata. Sveikata yra visisškos fizinės , dvasinės ir socialinės gerovės būsena , o ne vien ligos ar negalios nebuvimas. Sveika gyvensena. Šiuolaikinės Lietuvos gyventojų sveikatos problemos ? Moksleivių sveikatos problemos. Dažniausios moksleivių ligos. Sveikatos lapas mokykloje , jo svarba. Vaikų sveikatos vertinimo kriterijai. Medicininės fizinio pajėgumo grupės. Šiuolaikiniai raidos ypatumai. Fizinė sveikata , jos rodikliai. Fizinės raidos įvertinimas. Paveldėjimo , aplinkos ir gyvensenos įtaka visuomenei. Ligos samprata. Ligų priežastys. Ligų rūšys. Vidinės ligų priežastys. Organizmo reaktyvumas. Alergija. Fizinis aktyvumas. Hipokinezija ir hiperkinezija , jų priežastys ir įtaka sveikatai. Laikysena , jos formavimasis. Taisyklinga laikysena. Laikysenos sutrikimai , jų priežastys. Stuburo deformacijos mokykliniame amžiuje , jų prevencija. Laikysenos sutrikimai. Pėda. Jos formavimasis. Plokščiapadystė , jos priežastys , prevencija. Higienos reikalavimai mokykliniams baldams ir jų sustatymui. Mokyklos patalpų mikroklimatas. Mikroklimato rodiklių nustatymas ir įvertinimas. Mokyklos patalpų mikroklimato reguliavimas. Vėdinimas , jo įvertinimas ir taisyklės. Mokyklos patalpų apšvietimas , jo įtaka sveikatai ir darbingumui. Natūralaus ir dirbtinio apšvietimo įvertinimas. Imunitetas , jo reikšmė. Imuniteto rūšys. Imunitetas. Imuniteto išskiriamos 2 rūšys. specifinis imunitetas. Nespecifinis imunitetas. Specifinį imunitetą. Nespecifinis imunitetas , jo ryšys su gyvensena. Nespecifinis imunitetas.


Sveikatos ugdymo kursas gali būti dėstomas, kaip atskiras dalykas arba gali būti integruojamas į kitų dalykų programas.Pagr. tikslai:1. Teikti moksleiviui žinias apie:save ir aplinkinius, vystymąsį, kūno priežiūrą,turinčius įtakos žmogaus santykiams veiksnius ir būdus, kuriais fizinė ir socialinė aplinka veikia sveikatą, palaikančius ir stiprinančius veiksnius, žalingus įpročius ir jų pasekmes, įvairias su sveikata susijusias vertybes bei nuostatas.2.Ugdyti įgūdžius kurie, skatintų racionalius sprendimus ir poelgius, formuotų gebėjimą pasipriešinti neigiamam socialiniui spaudimui, padėtų valdyti konfliktus ir stresus, formuotų pagarbą kitam ir sau, skatintū sveikai gyventi.

2.Integruotas sveikatos ugdymo kursas mokykloje.?Sveiktatos ugdymo modelis?

Integracinė sveikatos ugdymo programa- viena iš sociokultūrinių programų, turinčių padėti parengti žmogų visaverčiam gyvenumui, ugdyti asmens vertybes ir nuostatas.Šios programos tikslas – diegti visuminį sveikatos supratimą.Ji įgyvendinama keliomis kryptimis:1 formalusis sveikatos ugdymas 2. Neformalusis ir 3 mokyklos santykiai su moksleivių tėvais ir visuomene.

Sveikatos ugdymo modelis:1. Informacija tėvams, moksleiviams, pedagogams.2.Žinojimas –kaip saugoti sveikatą, kaip teisingai elgtis.3.Nuostata – noras būti sveikam, stipriam, noras grūdintis, teigiams požiūris i fiz. aktyvumą.4.Elgesys - higienos įgūdžiai ir įpročiai, sveika mityba, geranoriškumas palankumas kitiems.5. Sveikata.

3.Švietimo įstaigų uždaviniai saugant ir ugdant moksleivių sveikatą?

Remiantis statistika Lietuvos gyventojų sveikata nėra gera. Lietuva greitai sensta, gimstamumas sumažejo, gimsta mažiau žmonių negu miršta. Pagrindinės mirties priežastys: širdies kraujagyslių sistemos ligos, piktybiniai navikai, traumos, apsinuodijimai, kvėpavimo oragnų ligos,virškinimo sistemos ligos infekcinės ligos ir kt.Vaikai ir paugliai dažniausiai miršta nuo traumų,apsinuodijimų.

Nauja visuomenės bėda – psichotropinių medžiagų naudojimas tarp moksleivių. Taip pat tiek vaikams tiek suaugusiems pavojų kelia tuberkuliozė, hepatitai B ir C, ŽIV. Taip pat depresija, neretai kankinanti tiek pauglį tiek suaugusį. Lietuvos gyventojai nedaug dėmesio skiria prevencinėms priemonėms, mažėja skaičius besitikrinančių profilaktiškai sveikatą.Susiimame tada, kai jau nebelieka ko gydyti(:

1. Lėtinių ligų buvimas ar nebuvimas; 2. Fizinio išsivystymo lygis ir laipsnis; 3. Pagrindinių organų ir sistemų funkcinė būklė; 4. Atsparumo laipsnis.

Augančiam organizmui fizinė raida-tai ne tik fizinių jėgų atsargos, bet ir raidos procesų rodiklis. Fizinis issivystymas priklauso nuo daugelio veiksnių:genetinių, socialinių-ekonominių, klimatinių-geografinių sąlygų, persirgtų ligų, gyvenimo būdo, ugdymo proceso organizavimo ir kt. Moksleivių fizinį išsivystymą veikia ir jo dienotvarkė, protinis ir fizinis krūvis. Norint nustatyti fizinio išsivystymo lygį, atliekama antropometrija. Antropometriniai rodikliai: Somatometriniai (ūgis, kūno masė, galvos ir krūtinės apimtis). Fiziometriniai rodikliai atspindi organizmo funkcinę būklę. Matuojamas gyvybinis plaučių tūris (spirometrija), raumenų jėga (dinamometrija), kraujospūdis (AKS), pulso dažnumas (skaičiuojamas ties riešu apčiuopus stipininę arteriją). Somatoskopiniai rodikliai. Išorinių požymių apibūdinimas. Įvertinama odos, poodinio riebalinio sluoksnio būklė, raumenų išsivystymas, laikysena, stuburo, krūtinės ląstos, galūnių firma (pėdos), antrinių lytinių požymių išsivystymo lygis. Vaikų fiziniam išsivystymui nustatyti taikomas procentilinis metodas. Darnus (harmoningas) augimas (HA), yra toks, kai ūgis normalus (N), t.y. atitinka amžių arba nukrypimas nuo vidutinio neperžengia ribų. darnus (harmoningas) augimas, kai ūgis yra kraštutinis (HAK), nedarnus (neproporcingas arba neharmoningas) augimas (NHA).

15. Fizinis aktyvumas. Hipokinezija ir hiperkinezija, jų priežastys ir įtaka sveikatai.

Laikysena nėra įgimta, o pradeda formuotis nuo vaikystės. Laikysenai didelę reikšmę turi stuburas, taip pat pėdos forma.Gerą laikyseną turi sveiki, gerai fiziškai išsivystę, racionaliai besimaitinantys, patenkinti gyvenimu vaikai, kuriems yra sudarytos geros darbo sąlygos tiek namuose, tiek mokykloje. Taisyklinga laikysena būna, kai: 1. žmogus sugeba tiesiai, be įtampos, vienoje vertikalioje linijoje išlaikyti galvą ir liemenį; 2. smakras būna šiek tiek pakeltas; 3. pečiai yra vienam aukštyje, šiek tiek atlošti atgal; 4. mentės simetriškos, viename aukštyje ir suglaustos; 5. lygūs trikampiai susidarę tarp liemens ir laisvai nuleistų rankų; 6. pilvas įtrauktas; 7. stuburo fiziologiniai linkiai normalūs. Laikysenos formavimasis. Motinos įsčiose vaisiaus stuburas yra tolygiai išlenkto lanko formos. Po gimimo stuburas išsitiesina ir nuo šio momento prasideda jo formavimasis. Iš nugaros pusės stuburas lieka tiesus, o žiūrint iš šono – palaipsniui atsiranda fiziologiniai linkiai. Kai kūdikis išlaiko pakeltą galvutę – stuburo kaklo dalyje susiformuoja linkis į priekį (kaklo lordozė), o kūdikiui pradėjus sėdėti formuojasi linkis atgal (krūtinės kifozė). Pradėjus vaikščioti atsiranda juosmens srityje išlinkimas į priekį (juosmens lordozė). 6-7 m. amžiuje fiksuojasi stuburo kaklo ir krūtinės srities fiziologiniai linkiai, o 12-13 m. krūtinės ląsta įgauna suaugusiojo formą, baigiasi kaukolės kaulėjimas. Kitų skeleto kaulėjimo dalių procesas ir raumenų augimas į ilgį vyksta iki 25 m.

  • Sveikata Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (6954 žodžiai)
  • Sveikatos konspektai
  • Microsoft Word 37 KB
  • Sveikatos ugdymas konspektas
    10 - 10 balsai (-ų)
Sveikatos ugdymas konspektas. (2015 m. Lapkričio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/sveikatos-ugdymas-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:21