Sveikos gyvensenos vertinimas visuomenėje


Sveikatos kursinis darbas. Įvadas. Sveikos mitybos suvokimas teoriniame lygmenyje. Mitybos raida – visuomenės kaitos kontekste. Sveika mityba. Sveikos mitybos principai ir taisyklės. Sveikos mitybos svarba visuomenei. Sveikos mitybos atvejų analizė. Teisiniai reikalavimai mitybos veikloje. Sveikos mitybos vertinimo visuomenėje empirinio tyrimo metodologija ir metodika. Tyrimo strategija. Respondentų atranka. Taikytų metodų pagrindimas. Empirinio tyrimo duomenų analizė. Anketinės apklausos rezultatų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Diagrama. „Ar manote, kad Jūsų mityba yra sveika?“. Diagrama. „Ar valgote reguliariai?“. Diagrama. „Ar stengiatės reguliuoti savo mitybą?“. Diagrama. „Kodėl stengiatės maitintis sveikai?“. Diagrama. „Kaip dažniausiai maitinatės?“. Diagrama. „Ar dažnai tenka persivalgyti?“. Diagrama. „Kiek kartų per dieną valgote?“. Diagrama. „Ar vadovaujatės sveikos mitybos piramide?“. Diagrama. „Ar valgote greito maisto restoranuose?“. Diagrama. „Ar perkate EKOlogiškus maisto produktus?“. Diagrama. „Ar valgote vaisių ir daržovių?“. Diagrama. „Ar Jūs domtė maisto produktų sudėtimi?“. Teisiniai reikalavimai mitybos veikloje.


Darbo problema: Kaip mityba veikia sveikatą?

Darbo objektas: Mitybos poveikis žmogui.

Darbo tikslas: Ištirti mitybos paveikumą žmogui.

Darbo uždaviniai:

Susisteminti mokslinės literatūros analizę, išskiriant mitybos sampratą ir jos paveikumo aspektus;

Aptarti mitybos statistinius ir analitinius duomenis;

Identifikuoti mitybos supratimo paveikumą vartotojams empirinio tyrimo analizės pagrindu;

Apibendrinti teorinės ir praktinės perspektyvų analizę pateikiant išvadas.

Šiame skyriuje aptariamas sveikos mitybos suvokimas teoriniu požiūriu. Jis atskleidžiamas pateikiant jo raidos, sąvokos suvokimo, tikslų ir funkcijų aspektus. Atskirai išskiriamas sveikos mitybos sąvokos nagrinėjimas, pažymint jo išskirtinumą bei vaidmenį šių laikų visuomenėje. Nagrinėjama užsienio bei Lietuvos autorių mokslinė literatūra ir jos pagrindu aptariami dažniausiai išskiriami vertinimai bei pastabos apie mitybos suvokimo ir vertinimo aspektus. Identifikuojamos gairės, kurių pagrindu įvertinamas paveikumas visuomenei bei veiksniai, lemiantys tokio sveikos mitybos įtakingumą. Analizuojami pagrindiniai mitybos elementai, turintys didžiausią įtaką sveikos mitybos kūrimui.

Mitybos raida – visuomenės kaitos kontekste

Senovėje žmonės daugiausiai maitinosi augaliniu maistu. Vėliau, kai išmoko medžioti, jų maistas pasidarė įvairesnis, daugiau ėmė vartoti baltymų, o tai turėjo įtakos ir paties žmogaus vystymuisi. Pasak J. Šponkaus. Neolito periodu Pabaltijo gentys jau laikė naminius gyvulius, dirbo žemes, medžiojo, žvejojo, rinko augalinį maistą, kepė duoną paplotėlių pavidalu, žinojo paprasčiausius maisto konservavimo būdus. Brondzos ir ankstyvojo geležies amžiaus periodais lietuvių gentys daugiausia maitinosi gyvuliniu maistu, bet valgė ir miltinius patiekalus bei miško gėrybes – uogas, grybus, riešutus. Mūsų eros pradžioje, tobulėjant žemdirbystei, daugiau imta vartoti miltinių produktų. XVI a. Lietuvoje buvo vartojama miežių, grikių ir iš dalies avižų kruopas, valgė virtas pupas ir žirnius, labai vertino sėmenis, kanapes ir aguonas. Iš daržovių buvo dažniausiai vartojami kopūstai, burokai, ropės, paternokai, morkos. Buvės tik nuo XVIII a. antros pusės. Vartojama mėsa tai buvo rūkyta kiauliena, lašiniai, kumpis, skilandžiai, kartais rūkytos žąsys. J. Šponkus yra taip pat aprašęs ir XX a. pradžios valgius vertindamas juos moksliniu požiūriu. Jis apibūdino to meto valgių gaminimo būdus ir trūkumus. Pavyzdžiui, tuome įvairias košes virdavo vandenyje, kuriame virė bulves, viralą sutirštindavo miltais ir parūkštindavo, todėl likdavo nesuirę vitaminai. Tačiau nuo per grieštų pasninkų, draudžiančių ne tik mėsos, bet ir pieno produktus, susidarydavo baltymų, riebal ir kai kurių vitaminų trūkumas.

Per pastaruosius dešimtmečius labai pasikeitė žmogaus darbo bei gyvenimo sąlygos, to pasekoje ir mityba. Dėl naujų technologinių, kurios pavaduoja žmogaus jėgą, sumažėjo energijos eikvojimas, o kartu ir energetinių maisto medžiagų poreikiai. Be to, žmogus vis mažiau eikvoja energijos dėl kitų buitinių patogumų, o vartojamas maistas pasidarė kaloringesnis. Taigi dėl susidariusių gyvenmo sąlygų atsirado tam tikras disbalansas tarp žmogaus energijos eikvojimo ir jo mitybos. Dauguma šiandieninių vartojamų maisto produktų organizmui teikia daugiau energijos ir savo sudėtyje turi mažiau skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Tačiau vitaminų poreikis vis auga dėl greitesnio gyvenimo tempo, nervinės įtampos ir kitokių veiksnių.

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos gyventojų mitybai pasidarė būdinga tai, kad dabar yra gausiai vartojama gyvulinių, bet mažai – augalinių riebalų, kurie yra sveikiasni ir dėl kurių trūkumo organizme ne dažnai organizme trūksta C ir E vitaminų, o tai vienas iš veiksnių dėl ko senatvėje galima susirgti skleroze.

Sveikos gyvensenos vertinimas visuomenėje. (2015 m. Kovo 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/sveikos-gyvensenos-vertinimas-visuomeneje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:08