Sviestas chemijos savarankiškas darbas


Chemijos savarankiškas darbas.

Įvadas. Produkto cheminė sudėtis. Remenduojamos sviesto paros normos. Sviesto komponentai ir jų maistinė vertė. Riebalai. Angliavandeniai. Angliavandenių šeima. Baltymai. Vitaminai. Mineralinės medžiagos. Vanduo. Išvados, mokslinis tyrimas. Literarūros šaltiniai.


Lietuvoje sviestas – papuliariausias riebalinis produktas. Sviestas - tai riebi, išimtinai pieno kilmės „vanduo riebaluose emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80%, bet ne daugiau kaip 90%, ir skirta tiesiogiai vartoti arba perdirbti. Tai vertingas pieno produktas , kuris gaminamas iš grietinėlės. Jis labai lengvai pasisavinamas (98%) dėl žemos (30ºC) lydymosi temperatūros.

Tikslas: Įsisavinti pagrindines maisto chemijos ir analizės temas, išanalizuoti sviesto cheminę sudėtį, maisto medžiagų savybes.

Sviesto energinės vertės didžiają dalį sudaro riebalai – 82,5%., angliavandeniai – 0,8 % , baltymai – 0,5 %. Sviestą sudaro- 748 (kcal).

Mononesočiuosius, kurių yra alyvuogių aliejuje, ir polinesočiuosius, kurių yra riešutų ir sėklų aliejuose arba žuvyje.

Polinesotieji riebalai yra mums būtini. Jie vadinami linoleno

Mano analizuojamas sviestas susideda iš sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių:

T.p.svieste aptinkama apie 5 % ir riebalus sudaro nesočios riebalų rūgštys:

Oleino CH3 – (CH2)7 – COOH

linolo – CH3 – (CH2)4 – CH = CH – (CH2)7 – COOH

Pastarųjų rūgščių nesinteteina organizmas, todėl jas būtina gauti su maistu. Jų gauti mes galime vartodami sviestą..

Svieste aptinkama angliavandenių vadinamų sacharidais, kurie gyvybiškai labai svarbūs.

Sausųjų medžiagų svieste randama 2,1 % .

Angliavandeniai t.y.- sacharidai, kurie pagal struktūrą skirstomi į oligasacharidus, monosacharidus.

Didžiausią reikšmę žmogaus organizme turi olisacharidas (t.y.saldžios medž.ir vad.cukrumi), t.p.kaip sacharozė, maltozė, laktozė.

Baltymai sudaryti iš azotą turinčių molekulių, kurios vadinamos amino rūgštimis. Amino rūgštys svarbios kūno audinių augimui ir gijimui, naudojamos gaminant hormonus, enzimus, antikūnus, neuronų pernešėjus, jos padeda išnešioti medžiagas po visą organizmą.

Jos yra nepakeičiamos –nesintetinamos organizme ir pakeičiamos – sintetinamos, esant kitų su maistu gautų amino rūgščių pertekliui.

Nepakeičiamos amino rūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas .

Jei baltymuose yra visos nepakeičiamos amino rūgštys ir jie žarnyne, veikiant fermentams, yra lengvai hidrolizuojami, tai tokio baltymo biologinė vertė yra maksimali .Su maistu žmogus turi gauti visas amino rūgštis, organizmui reikalingi mišrūs baltymai –ir augaliniai, ir gyvūniniai.

Svarbiausių aminorūgščių daugiausia būna gyvulinės kilmės – kiaušinių, mėsos, žuvies, pieno, sūrio produktuose.

Iš augalinės kilmės visaverčių baltymų yra sojose, pupelėse, ryžiuose, žirniuose, kukurūzuose .Kiaušinio baltymas vertinamas kaip baltymo etalonas. Jo aminorūgščių sudėtis ir tarpusavio santykiai geriausiai atitinka žmogaus organizmo poreikius.

Jei baltymų trūksta sutrinka fermentinių baltymų arba hormonų sintezė, o tai sulėtina žmogaus augimą, jo brendimą, atsigavimą po krūvių, sumažina darbingumą.

Mažo molekulinio svorio, įvairios cheminės sudėties organinės medžiagos, dalyvaujančios daugelyje organizme vykstančių biocheminių reakcijų. Jie skatina metabolinių ir oksidacinių procesų greitį, dalyvauja energijos gamyboje, baltymų ir angliavandenių biosintezėje, mineralinių medžiagų apykaitoje

Sviestas chemijos savarankiškas darbas. (2016 m. Balandžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/sviestas-chemijos-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:29