Svyravimai ir bangos skaidrės


Svyravimo amplitudziu tipai. Mechanines svyravimai ir bangos skaidres.

Fizikos skaidrės. Svyravimai ir bangos. Svyravimai. Svyravimas –judėjimas ar procesas. © doc. dr. Vytautas Stankus, Fizikos katedra, KTU. Svyravimo pradžios sąlygos. Materialus kūnas turi įgyti daugiau energijos. Svyravimų tipai. Savieji svyravimai–taškas svyruoja veikiamas vien tik grąžinančios jėgos. Harmoniniai svyravimai. Spyruoklinė svyruoklė – vadinamas kietas kūnas, pakabintas ant įtvirtintos spyruoklės. Šios lygties sprendinys yra vadinamo harmoninio svyravimo lygtis. Svyravimo fazė. Harmoniniai svyravimai – vaizdavimas amplitudės vektoriumi. Harmoniniai svyravimai – pagrindinės charakteristikos. T, s. Svyravimo fazių skirtumas Dj – dydis. Dj=? Svyravimo periodas. A. Svyravimo dažnis n – svyravimų skaičius per laiko vienetą (SI sistemoje - 1 s). Mg. Svyravimo amplitudė A – didžiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padėties. Bendrai. Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis. Poslinkio priklausomybė nuo laiko - Greičio priklausomybė nuo laiko - Pagreičio priklausomybė nuo laiko. Harmoningai svyruojančio kūno energija. Spyruoklinės svyruoklės svyruojančio kūno energijas gausime įstatę poslinkį į kinetinės ir potencinės energijos išraiškas. Pagal II Niutono dėsnį sukamajam judėjimui. Fizinė svyruoklė – absoliučiai kietas kūnas. Iš fizinės svyruoklės periodo išraiškos. Matematinė svyruoklė – materialus taškas, pakabintas ant nesvaraus ir netąsaus siūlo. Spyruokline svyruokle – vadinamas kietas kūnas, pakabintas ant įtvirtintos spyruoklės. Spyruoklinės svyruoklės periodas priklauso nuo spyruoklės tamprumo koeficiento ir kūno masės. Čia - sąsūkos koeficientas. Sukamoji svyruoklė - horizontalioje plokštumoje svyruojantis kūnas. Vienos krypties ir skirtingo dažnio svyravimų sudėtis. Pritaikius Furjė analizę, bet kokį sudėtinį neharmoninį svyravimą galima išskaidyti į harmoninių svyravimų visumą. Muša Sudėjus artimų dažnių vienos krypties harmoninius svyravimus gaunamas efektas. Pirmasis narys kinta mažu dažniu lyginant su atskirais svyravimų dažniais. Tarkime spyruoklinė svyruoklė svyruoja klampioje terpėje. Slopinamieji svyravimai. Diferencialinės lygties sprendinys yra. Slopinamųjų svyravimų amplitudės mažėjimas eksponentiniu dėsniu. Dviejų artimiausių slopstančio svyravimo amplitudžių santykis yra. Slopinamieji svyravimai – slopinimo dekrementas. Svyravimai ir bangos - Priverstiniai svyravimai. Priverstiniai svyravimai – atsiranda veikiant sistemą išorine periodine jėga. Norėdami surasti amplitudę. Pakeiskime trigonometrines išraiškas teigiamais kosinusais. Matome kad. Kadangi trys vektoriai yra statmeni vienas kitam. Gavome priverstinių svyravimų lygtį, jos amplitudę ir jėgos ir nuokrypio fazių skirtumą. Nekintant priverstinės jėgos amplitudei ir sistemos parametrams. Svyravimai ir bangos - Rezonansas. Priverstinių svyravimų amplitudė priklauso nuo jėgos poveikio dažnio Ši priklausomybė vaizduojama amplitudės rezonansine kreive.

  • Fizika Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (918 žodžių)
  • Fizikos skaidrės
  • MS PowerPoint 1208 KB
  • Svyravimai ir bangos skaidrės
    10 - 6 balsai (-ų)
Svyravimai ir bangos skaidrės. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/svyravimai-ir-bangos-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 13:57