Svyravimai


Svyravimu energija. Maksvelo pasiskirstymas. Harmoninių svyravimų sudėtis. Vienos krypties ir vienodo dažnio svyravimų sudėtis.. Vienos krypties harmoniniu svyravimu sudetis. Svyravimu sudetis. Slopinamieji svyravimai teorija. Laisvojo svyravimo energija. Vienodo daznio bangu sudetis. Mechaniniai svyravimai skaidres.

Fizikos Špera. Mechaniniai svyravimai. Skysčiai ir jų klasifikacija. Harmoninių svyravimų energija. Vienos krypties vienodo dažnio harmoninių svyr. Sudėtis. Vienos krypties nevienodo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Mūša. Statmenų harmoninių svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Aplinkos skudumas ir tamprumo modulis. Bangos energija. Pasisk stovinčias bangas. Būvio diagramos. Molekulinė kinetinė idealiųjų dujų teorija. Energijos tolygaus pasiskirstymo pagal alisvės laipsnius dėsnis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius arba maksvelo pasiskirstymas. Bolcmano pasiskirstymas. Molekulių laisvojo kelio vidutinis ilgis. Dujų plėtimosi darbas. Pirmas termodinamikos dėsnis. Šiluminė talpa. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Karno ciklas. Karno teoremos. Ii termodinamikos dėsnis. Entropija. Pernešimo reiškiniai. Ekperimentiniai dėsniai. Molekulinės teorijos. Tarpmolekulinė sąveika. Vander valso lygtis. Relių dujų izotermės. Kristaliniai ir amorfiniai kūnai. Kristalizacija ir anizotropija.


Svyravimas, kuris vyksta veikiant tamprumo jėgai, kurios proekcija tiesiog proporcinga taško atsilenkimui nuo pusiausvyros padėties, vad harmoniniu.

Kai sudedame vienodos krypties, bet nevienodo dažnio svyravimus su vienodom amplitudėm ir mažai besiskiriančiais dažniais sudėję stebime mūšos resakykime, kad sistema yra klampioje terpėje. Tuomet svyruojančią sistemą ją gražinančios potensialinės jėgos f1 dar veikia nepotensialinė klampos jėga diferencialinių lygčių sistemoje įrodoma, kad svyravimų sistemoms kurioms dydis diferencialinės lygties dalinis sprendinys yra f-ja.

Dydis vadinamas slopinamūjų svyravimų ciklinis dažnis. Reiškinyspriverstiniai svyravimai kurie vyksta periodiškai, kintančiai, priverstinai jėgai vad. Priversti2) svyravimai vyksta, kad visada susidaro fazių postūmis tarp veikainčios jėgos ir sistemos pasislinkimo nuo sistemos pusiausvyros padėties.

3) svyravimo amplitudė ir pradinė fazė priklauso nuo priverstinės jėgos dažnio ir sistemos savojo dažnio santykio.

Artėjant priverstinės jėgos dažniui prie savojo dažnio (w0) stebimos svyravimo amplitudės išaugimas- toks reiškinys vad. - rezonansu.

Aplinka, kurioje dalelės tarpusavyje susiję ir ją deformavus,nutarukus deformaciją ir ji grįžta į jei aplinkoje pasistūmus vienam sluoksniui kito atžvilgiu atsiranda tamprumo jėgos besistengenčios grąžinti į pradinę padėtį- tokioje aplinkoje gali sklisti skersinės bangos(kietas kūnas).

Jei apl. Pasislink. Vienam sluoksniui kito atžvilgiu , tokioje aplinkotokios bangos kurių fazių skirtumas laikui bėgant nekinta, dsritis , kuri nagrinėja reiškinius vykstančius makro kūnų viduje ir yra glaudžiai kai sistema sudaryta iš daugelio dalelių jai aprašyti taikomi statistiniai metodai. Taikant tuos metodus pasirodo, kad galime apskaičiuoti tikimiausius dydžius aprašančius dalelių judėjimą. Taip pat gnagrinėja reiškinius energetinių požiūrių neatsižvelgdamos į kūno struktūrą. Nagrinėjamų kūnų sistema vad. Termodinamine sistema.

Pagrindinė termodinaminio metodo sąvoka yra sistemos būvis. Jis yra aprašomas tam tikrais fizikiniais dydžiais , kurie vad. Stacionariu, jei visų termodinaminių sistemos parametrų reikšmės laikui bėgant nekinta.

Stacionarus būvis vad.

  • Fizika Šperos
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (2462 žodžiai)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 19 KB
  • Svyravimai
    9 - 3 balsai (-ų)
Svyravimai. (2011 m. Sausio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/svyravimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:35